Atgimimo idėjos bangavo ir laikraštyje
Sąjūdžio mitingas Gargžduose.
Mūsų laikraščio 70-mečio istorijos puslapiai atspindi visos Lietuvos per tą laiką nueitą kelią: kraujuojantis pokaris, šioks toks lyg ir atšilimas, po to sąstingio metai ir kaip viesulas įsisukęs Sąjūdis.
Pervertę 1988 metų „Bangos“ komplektą, būsite nustebinti, kaip kardinaliai per nepilnus metus keitėsi mūsų visuomenė. Tų metų Vasario 16-osios išvakarėse visur vyko komunistų partijos organizuoti mitingai: atrinkti kalbėtojai smerkė „saujelės atskalūnų“ laisvos Lietuvos siekius, džiūgavo tarybinių tautų pasiekimais ir sočia kasdienybe, o jau po pusmečio tūkstantiniuose Sąjūdžio mitinguose – kalbos ir kalbėtojai visai kitokie.
Mes, laikraščio žurnalistai, buvome visų tų įvykių sūkuryje. Ar mums draudė ir trukdė? Visko būta. Po Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigiamojo susirinkimo LKP(b) rajono komiteto pirmojo sekretoriaus kabinete buvome įspėti „nepasiduoti partijos politikai priešiškoms nuostatoms“… Tačiau straipsnių, kuriuose skaitytojai atvirai reiškė įvairias nuomones, neuždrausta spausdinti. Netrukus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės narė, mokytoja Janina Kerpaitė per laikraštį pakvietė visus, kam brangus tautos atgimimas, į pirmąjį masinį mitingą Gargždų stadione. Jos straipsnio neišdrįsta cenzūruoti. Ir leidimas mitingui valdžios buvo duotas.
Kaip mitingas vyko, apie ką kalbėjo įvairių visuomenės grupių atstovai, kam kliuvo daugiausia kaltinimų, kokios priimtos rezoliucijos, nuodugniai aprašė šviesaus atminimo žurnalistė Irena Kasperavičienė. Sakyčiau, ją turime laikyti tų nepamirštamų dienų metraštininke. Ir kituose „Bangos“ numeriuose spausdinti jos reportažai: iš Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, Klaipėdos rajono partinės konferencijos, iš susitikimų su sovietinės valdžios ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjais, rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą kampanijos atspindi to meto patriotinį pakilimą, žmonių atvirumą ir drąsą reiškiant nuomones.
Laikraštyje pasirodė naujos temos, apie ką anksčiau, šiukštu, negalėjom užsiminti: buvusių politinių kalinių ir tremtinių išgyvenimai ir prisiminimai, išsamus reportažas apie sąjūdininkų pirmąkart surengtą 1989 metais Vasario 16-osios minėjimą, skaitytojų nuomonės ir protesto laiškai, jų atviras nepasitenkinimas skirstant, pavyzdžiui, deficitines prekes ir pan.
Informavome apie atsikūrusias prieškario organizacijas – šaulius, ateitininkus, skautus, žaliuosius. Į pamaldas pakvietė sovietmečiu uždarytos evangelikų liuteronų bažnyčios, atgijo tradicinės lietuvininkų šventės. Ne vienam iš kitų šalies regionų atvykusiam čia gyventi mūsų laikraščio skaitytojui buvo naujiena pasakojimai apie Mažąją Lietuvą, vietinių gyventojų kančių kelius okupacijų metais, šio krašto indėlį į visos Lietuvos kultūrą, ypač raštiją.
Permainų laikotarpiu žurnalistams nebuvo lengva. Buvo spaudimo ir iš naujos, jau demokratiškai išrinktos rajono vykdomosios valdžios – nepraleisti kai kurių žurnalistų straipsniai, skaitytojų laiškai. Pernelyg ilgai užsitęsė „Bangos“ išsilaisvinimas ir mūsų laikraščio savarankiškumas. Antraip UAB „Gargždų banga“ 20-mečio jubiliejų švęstume keleriais metais anksčiau.
Tai jau istorija. Dabar malonu pabūti bendruomenių susitikimuose, kur dar vyrauja Sąjūdžio dvasia ir neužmirštos jo idėjos. Taip pat miela susitikti su mūsų laikraščio skaitytojais, kartu su mumis išgyvenusiais tą neužmirštamą metą – Lietuvos atgimimą.
Aldona VAREIKIENĖ
Nuotraukos iš Lietuvos Sąjūdžio Klaipėdos rajono archyvo
