Ar jūsų vaikas bijos dantisto? Atsakymas priklauso nuo jūsų

Trejų metų Emilija sėdi odontologijos kėdėje ir žiūri animacinį filmą. Ji nesibaimina, neverkia, netgi nežiūri, ką daro gydytoja. Už poros kabinetų septynmetis Lukas spardo, rėkia ir kategoriškai atsisako prasižioti. Abu vaikai sveiki, abu auga mylinčiose šeimose. Skirtumas – jų tėvų požiūris į savo pačių dantis.

Baimė, kuri perduodama be žodžių

Vaikų psichologai jau seniai įrodė: mažieji baimių išmoksta ne iš patirties, o stebėdami suaugusius. Jei mama prieš vizitą pas odontologą įsitempia, jei tėtis pasakoja „baisius” istorijas iš savo vaikystės – vaikas supranta žinutę. Dantistas yra kažkas, ko reikia bijoti.

Bet dar stipriau veikia kasdieniai signalai. Ar šypsotės fotografuodamiesi? Ar juokiatės neprisidenę burnos? Ar ramiai kalbate apie savo dantų problemas, ar tai tabu tema?

Vaikai skaito kūno kalbą geriau nei bet kas. Jie mato, kai tėvai jaučiasi nejaukiai dėl savo šypsenos – ir perima tą nejaukumą kaip savą.

Suaugusiųjų kompleksai turi sprendimus

Gera žinia ta, kad dauguma dalykų, dėl kurių suaugusieji slepia šypseną, šiandien lengvai ištaisomi. Patamsėję dantys, nelygūs kraštai, nedideli tarpeliai – visa tai galima pakoreguoti per kelis vizitus.

Dantų laminatės Klaipėdoje tapo vienu populiariausių pasirinkimų tiems, kurie nori natūralaus, bet ryškaus pokyčio. Tai plonos keramikinės plokštelės, klijuojamos ant dantų priekinio paviršiaus. Jos slepia defektus, koreguoja formą ir spalvą, tačiau išlaiko natūralų dantų skaidrumą.

Skirtingai nei senesnės karūnėlės, laminatėms beveik nereikia šlifuoti sveiko danties. Procedūra greita, rezultatas – ilgametis. Ir svarbiausia – šypsena neatrodo „padaryta”. Ji tiesiog atrodo kaip geriausia jūsų šypsenos versija.

Pirmieji vizitai nulemia viską

Grįžkime prie vaikų. Emilija, ramiai sėdinti kėdėje, pas odontologą lankosi nuo vienerių metų. Jos pirmasis vizitas buvo trumpas – tik pasižiūrėti kabinetą, pasėdėti kėdėje, gauti dovanėlę. Jokio gydymo, jokių nemalonių pojūčių. Tik teigiama patirtis.

Lukas pirmą kartą pateko į odontologijos kabinetą sulaukęs penkerių – su ūmiu skausmu ir jau pažeistais dantimis. Pirmas jo patyrimas buvo skausmingas ir baisus. Net jei visi vėlesni vizitai būtų malonūs, ta pirminė trauma įsirėžė giliai.

Štai kodėl vaikų odontologas rekomenduoja pirmą apsilankymą planuoti anksti – kai dantys dar sveiki, o vizitas gali būti žaidimas, ne gydymas. Specialistai dirba su vaikų psichologija, pritaiko kalbą, tempą, net kėdės spalvą ir kabineto dizainą.

Trys taisyklės šeimoms

Jei norite, kad jūsų vaikai užaugtų be dantisto baimės, laikykitės trijų paprastų principų.

Pirma – patys lankykitės reguliariai ir kalbėkite apie tai neutraliai. Ne kaip apie bausmę, ne kaip apie didvyrišką išbandymą. Tiesiog kaip apie įprastą dalyką, kaip kirpyklą ar automobilių techninę apžiūrą.

Antra – pradėkite vizitus anksti, kol nėra problemų. Pirmasis apsilankymas turėtų įvykti iki dvejų metų. Taip vaikas susidraugauja su aplinka, kol dar nereikia jokių procedūrų.

Trečia – neslėpkite savo šypsenos. Jei turite kompleksų – išspręskite juos. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl pavyzdžio, kurį rodote vaikams.

Investicija į ateitį

Tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie vaikystėje turėjo teigiamą patirtį pas odontologą, dažniau lankosi profilaktiškai ir turi sveikesnius dantis visą gyvenimą. O tie, kurie užaugo su baime, dažnai vengia vizitų, kol situacija tampa kritine.

Tai reiškia, kad kelios paprastos taisyklės šiandien gali sutaupyti jūsų vaikams tūkstančius eurų ir dešimtis stresą keliančių procedūrų ateityje.

Ir tai prasideda nuo jūsų. Nuo to, kaip patys jaučiatės sėsdami į odontologijos kėdę. Ir nuo to, ar drąsiai šypsotės, kai jus fotografuoja vaikai.

Užsak.