Ar verta klastoti galimybių pasą?

Raimondas SIMONAVIČIUS

Advokatų kontoros „WIN & LAW“ Simonavičius ir partneriai steigėjas, advokatas, mediatorius, www.eadvokatai.lt

Jau nuo rugsėjo 13 dienos prasidėjęs galimybių paso naudojimas kai kuriems asmenims atvėrė platesnes galimybes negu jo neturintiesiems. Socialiniuose tinkluose pasipylė „patarimų“, kaip išvengti suvaržymų asmenims, neturintiems galimybių paso. Kai kurie „profesionalai“ viešai pradėjo girtis, kaip jie su svetimu galimybių pasu apkeliavo parduotuves, o kiti „patarėjai“ siūlo galimybių paso klastotę įsigyti už keliasdešimt eurų. Tačiau manau, kad visi šie „patarėjai“ nežino galimų teisinių pasekmių, kurios gali kilti už netikro dokumento pagaminimą ir/ar naudojimą.

Įdomu pastebėti ir tai, kad kaip advokatas sulaukiau keleto klientų klausimų, kas gresia, jeigu galimybių paso pateikėjas pateiks netikrą arba ne savo vardu išduotą galimybių pasą.

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą.

Kol kas bylų, susijusių su galimybių paso klastojimu, pastebėti neteko. Tačiau, nustačius asmenį, kuris naudojasi suklastotu galimybių pasu, jam galėtų grėsti iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamojo kodekso straipsnis (300 straipsnio 1 dalis) atsakomybę numato tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą (šiuo atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo momento.

Šiuo atveju galimybių pasas yra prilyginamas dokumentui, kuriuo patvirtinamas tam tikras juridinis faktas. Todėl verta pagalvoti, ar tikrai noriu pažeisdamas įstatymus įgyti pranašumą pagaminant ir/ar naudojant netikrą dokumentą. Manau, kad žinant, jog už dokumento klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai daryti tikrai neverta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių