Atnaujintose Endriejavo kultūrinėse erdvėse pulsuoja gyvenimas

Ne tik endriejaviškius džiugina miestelio centre iškilęs naujas savitos architektūros pastatas, kuriame įrengtos jaukios kultūrinės erdvės. Pasiilgę bendrystės žmonės renkasi į vakarones, susitikimus, pokalbius, turi galimybę skleisti savo gebėjimus. Kas pasakė, jog tradiciniame kaime nereikia kultūros namų, bibliotekos?
Po savo stogu
Prieš metus Endriejavo miestelio centrą papuošęs šiuolaikiškos architektūros pastatas maloniai nustebina prašalaičius, nors užsitęsusios statybos laikotarpiu ne vienam kilo abejonių, kokia „daržinė“ čia iškils. Naktį apšviestas statinys irgi atrodo įspūdingai.
Endriejaviškiai šypsosi turėdami pastogę – kultūros namus suėjimams, koncertams. Naujos erdvės bendruomenei atvėrė naujas galimybes – pernai žmonės rinkosi į vakarones, renginius, edukacijas, koncertus, šventė šventes. Daug sueina, sako, pasitaikė, kad sėdimų vietų pritrūko. Kai kas mano, jog salė per maža, o kai kam atrodo, kad galėtų ir daugiau žmonių susirinkti.
Stebina bibliotekos erdvė – argi palyginsi su tuo, kas buvo anksčiau.
„Naujose erdvėse nuo ryto iki vakaro pulsuoja gyvenimas“, – džiaugėsi Endriejavo bendruomenės valdybos narys Andrius Vainius. Čia endriejaviškiai vaidina, šoka, dainuoja, mezga, lipdo, knygas aptaria, sėdi prie kompiuterių naršydami interneto platybėse ar šiaip susirinkę pasišnekučiuoja gražioje, jaukioje aplinkoje. Po pamokų laukdami autobuso čia šurmuliuoja vaikai. Anksčiau jiems teko lūkuriuoti ir lietuje, ir vėjyje, nes autobusų stotelėje nėra paviljono, užuovėjos.
„Džiaugiamės, kad rajono valdžia patikėjo, jog miestelyje reikalingi kultūros namai, biblioteka. O juk buvo pradėjusios sklisti šnekos, kad čia jų nereikia“, – sakė endriejaviškiai.
Šokėjai garsina gimtinę
Praėjusią vasarą iš vaiko auginimo atostogų į darbą grįžusi Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus choreografė Jolanta Salienė sušuko iš džiaugsmo: pagaliau nereikės glaustis svetimoje pastogėje (remonto metu repetavo mokykloje) – turi savo patalpas. „Graži, šilta salė su veidrodžiais, dušu, persirengimo kambariu, mano ir kitų darbuotojų darbo kambariai, nauja aparatūra, pasikeitęs apšvietimas. Negalėjome įsivaizduoti, kad tokius kultūros namus galime turėti, – prisipažino choreografė, vaikų ir moksleivių šokių kolektyvui „Flick“ vadovaujanti 14 metų. – Ateina buvę šokėjai ir apgailestauja, kodėl tokių kultūros namų nebuvo anksčiau. Patenkinti dabartiniai šokėjai ir jų tėveliai.“
Į „Flick“ susibūrę vyresnieji darželinukai ir mokiniai – apie pusšimtis jaunųjų endriejaviškių – lanko šokių repeticijas ir tuo labai patenkinti. Šokėjai garsina Endriejavą – dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose šokių konkursuose, festivaliuose, koncertuose, turi sukaupę didelę kolekciją apdovanojimų. „Dabar diplomus ir taures eksponuosime viešoje vietoje, kad visi matytų ir nebeklausinėtų, ką mes veikiame, – šypsojosi J. Salienė. – Ruošiame naują repertuarą, tikimės pasisiūti tautinius kostiumus ir šokti tradicinius šokius. Turime slaptą svajonę įkurti folkloro ansamblį. Tikimės atgaivinti linijinius šokius.“
Choreografė pridūrė, kad šokti ateina jau buvusių šokėjų vaikai. Ji džiaugėsi, kad visada sulaukia bendruomenės pagalbos ir palaikymo.
J. Salienė pastebėjo, jog anksčiau Endriejave veikė jaunimo organizacija „Sūkurys“, bet, nugriovus senuosius kultūros namus, nebeliko atviros jaunimo erdvės. „Rinkdavosi anuomet paaugliai – daug veiklų turėjome, – atskleidė choreografė. – Ir dabar čia susirenka jaunimo, kuris norėtų kažką veikti – galėtume parengti projektą ir organizuoti veiklas, bet nėra kur rinktis.“
Buvusi seniūnė Laimutė Šunokienė pastebėjo, jog po naujuoju pastatu yra erdvus rūsys, kur būtų galima įrengti patalpas, kad jaunimas turėtų kur rinktis į užsiėmimus. „Norime atgaivinti „Sūkurio“ veiklą, turime viltį, kad būsime išgirsti“, – prisipažino J. Salienė.
Skaitymo ir mezgimo skonis
„Prieš mėnesį bibliotekoje įkurtas skaitytojų klubas „Skaitymo skonis“, mes diskutuosime, aptarsime knygas“, – atskleidė J. Lankučio viešosios bibliotekos Endriejavo filialo bibliotekininkė Rita Žadeikytė. Iš tiesų skaitytojai knygas renkasi pagal savo skonį: vieniems patinka detektyvai, kitiems romanai apie meilę ar istoriją.
Pasak bibliotekininkės, daug žmonių atrado naują bibliotekos erdvę. „Pernai bibliotekoje vyko 36 renginiai, 15 edukacijų“, – patikino ji. Čia eksponuojamos parodos – šiuo metu endriejaviškiai susidomėję kraštiečio menine gyslele apdovanoto Viktoro Ašmonto originalia technika sukurtais paveikslais. Bibliotekoje endriejaviškės mokėsi sodų pynimo iš šiaudų paslapčių, taip pat juostų pynimo.
Prieš savaitę bibliotekoje į Aistės Šopos knygos „(ne)kaltas“ pristatymą susirinko ne tik endriejaviškiai moksleiviai, bet atvyko ir iš Rietavo, Veiviržėnų. „Labai gera knyga apie paauglystę – pamokanti, paguodžianti ir nukreipianti“, – kalbėjo R. Žadeikytė.
Kiekvieną pirmadienio popietę bibliotekoje susirenka mezgėjos, kurias į mezgimo klubą subūrė naginga senojo amato puoselėtoja Aldona Paulauskienė. „Iš pradžių rinkomės ir pasitardamos mezgėme, dalijomės patirtimi, bet greitai kilo mintis imtis bendro darbo, – atskleidė ji. – Palaikydamos doviliškės bibliotekininkės Eligijos Žukauskienės idėją kasmet kviesti moteris su virbalais ant mezgimo suolelio, nutarėme pasikviesti jas į Endriejavą, į savo atnaujintą aplinką ir pasodinti ant tikro mezgimo suolelio. Taigi susibūrėme ir apmezgėme jį, ir medį šalia papuošėme mezginiais. Žmonės ėjo ten fotografuotis.“
Dabar į mezgėjų klubą susirenka iki 20 tuo užsikrėtusių moterų, tarp jų ir jaunų merginų. Taigi amatas perduodamas iš kartos į kartą. „Šiuo metu turime didelį, gražų tikslą – miestelio šventei paruošti dovaną – padaryti rekordinį darbą, kokio dar nebuvo Lietuvoje“, – intrigavo A. Paulauskienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.



