Avarijų randai – ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai

Momentą, kai buvo sutraiškytas beveik dvejų metų dukters vėžimėlis, gargždiškė Ramunė Repšienė dar ilgai prisimins kaip didžiausią košmarą. Gražią spalio popietės idilę akimirksniu sugriovė neblaivus vairuotojas, užvažiavęs ant šaligatvio ir taranavęs mamą su trim vaikais.

Su traumas išgyvenusiais pacientais dirbantys specialistai tvirtina, kad po tokio patirto šoko išsilaižyti žaizdas – ne tik fizines, bet ir emocines – ne taip jau paprasta.

Šoką lydėjo vaikų klyksmas

„Tai buvo eilinė diena, išėjau pasivaikščioti su dar dvejų metų neturinčia dukryte ir pirmą klasę lankančiu sūneliu. Kartu su mumis buvo ir 10 metų vyro sesers mergaitė. „Išgyvenome šoką, kai automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo ėjome. Sutraiškė vėžimėlį ir kliudė jį stūmusią 10 m. vyro sesers dukrą. Baisiausia, jog vairuotojas nuvažiavo tolyn, vaikai klykė, o aš šaukiau, jog mašina nuvažiuoja, reikėjo žūtbūt užsirašyti numerius. Gerai, kad sustojo važiavusi jauna pora, greitai užsirašė numerius ir iškvietė pagalbą. Vos ištraukiau dukterį iš sumaitoto vėžimėlio, jai buvo sumušta, nubrozdinta galva. Nors rankos ir kojos drebėjo, ją vis nešiojau, o sūnus šaukė, kaip vairuotojas galėjo nuvažiuoti, juk šitaip sutraiškė vėžimėlį. Greitosios automobilis atvažiavo tik po dviejų skambučių, praėjo gal apie 15 min. Mus išvežė į Klaipėdą. Tiek mažoji mergaitė, tiek dešimtmetė buvo peršviestos rentgenu. Diagnozuoti sumušimai“, – lyg baisiausią sapną prisiminė Ramunė.

Kadangi sužalojimai nebuvo sunkūs, neblaiviam vairuotojui pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės. „Laimei, kol kas viskas gerai, tačiau niekas negali garantuoti, kad šios traumos neatsilieps ateityje. Juk ne veltui ir, pavyzdžiui, sergant epilepsija gydytojai klausia, ar nebuvo sutrenkta galva“, – svarstė pašnekovė.

Konsultacijos – turtingųjų privilegija?

Abu Ramunės vaikai šį įvykį gana greitai pamiršo. Berniukas pats ir į mokyklą vaikšto, akcentuoja, jog griežtai laikosi kelių eismo taisyklių. Sunkiau avariją išgyveno 10 m. mergaitė, prasibusdavo naktimis, šaukdavo, kad skaudą koją, eina kuo toliau nuo gatvės. „Ji reguliariai lanko šokių repeticijas, tad labai liūdėjo, kad daug ką praleido“, – prisiminė Ramunė.

Anot jos, gerai bent tiek, kad praėjus kelioms dienoms po nelaimės avarijos kaltininkas apsilankė jos ir giminaičių namuose – nuoširdžiai atsiprašė. Taip pat sumokėjo už sutraiškytą vežimėlį, mat šį Ramunė buvo pasiskolinusi iš draugų.

Garsus Lietuvos vaikų psichiatras Dainius Pūras patikino, kad vaikui, išgyvenusiam avariją, kažkokį sukrėtimą, reikalinga psichologinė pagalba. Vieno susitikimo tikrai nepakanka, reikia 10 ar net daugiau sesijų. Tačiau Lietuvoje tam nėra sąlygų: „Jau 30 metų Lietuvos valdžią tikinu, kad reikia stiprinti psichologinę pagalbą žmonėms, tačiau man atšaunama, kad esame ne gerovės valstybė. Toliau pirksime brangius tyrimų aparatus, kompensuosime brangius vaistus, o pas psichologą esą tegul vaikšto tie, kurie pinigų turi. Formaliai yra visur po psichologą, tačiau dažniausiai jam priskirta koks 40 tūkst. žmonių, pas jį neįmanoma prieiti. Kitose valstybėse – kitokia politika, kompensuojamos konsultacijos pas psichologą. Pavyzdžiui, jei įkainis būtų 30 eurų, tai sveikatos draudimas padengtų 25 eurus, o tik 5 eurus liktų susimokėti žmogui. Tačiau aš jau nuleidau rankas…“ – nusivylimo neslėpė D. Pūras.

Pasekmės gali „išlįsti“ vėliau

Klaipėdoje „Smeltės“ progimnazijoje ir privačiai psichologe dirbanti Lina Kantautienė patikino per 18 metų darbo patirtį susidūrusi su po avarijų traumuotais vaikais, tačiau ne masiškai. „Dažniausiai juos pradeda kamuoti miego sutrikimai, paprasčiausiai sutrinka jų kasdienis gyvenimo ritmas. Neigiamos pasekmės gali išryškėti ir šiek tiek vėliau, net per dešimtmetį. Atsiranda kažkokia netikėta liga ar skausmai, depresiniai, nerimo sutrikimai. Tik psichoterapijos metu galima atsekti, kad tai yra jau seniai įvykusios traumos, išgąsčio pasekmė“, – „Bangai“ kalbėjo sertifikuota Europos psichologė L. Kantautienė.

Pasak jos, psichologinė trauma atsiranda, kai iškyla reali grėsmė gyvybei: „Pavyzdžiui, avarinėje situacijoje žmogus labai aiškiai susiduria su baigties momentu, suvokia, kad viskas galėjo baigtis ir kitaip – šios mintys gula į žmogaus vidų.“

Tėvai po tokių išgyvenimų taip pat būna traumuoti, jie patiria realų vaiko netekimo pavojų. Tad jiems lygiai taip pat reikalinga psichologo pagalba. „Padėti vaikams jiems yra sudėtinga, nes tėvai buvo patys įvykio liudininkai, tad visiškai atvirai kalbėtis sunku. Be to, jie klausinėja vaiko, kodėl jis nebevalgo, prastai miega. O psichologas sudėliotų akcentus visiškai kituose dalykuose“, – įsitikinusi L. Kantautienė.

TAI ŽINOTINA

Klaipėdos rajone psichologinė pagalba yra teikiama

• Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje (vaikams iki 4 m.), tel. 45 20 22;
• Švietimo įstaigose;
• Klaipėdos rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tel. 453 945;
• Gargždų psichikos sveikatos centre, tel. 45 29 60.