B. Markauskas: rajono įstaigų buhalterijos centralizavimui nepasiruošta
Praėjusią savaitę lankiausi Akmenės rajono savivaldybėje. Be visų kitų klausimų aptarėme ir buhalterinės apskaitos centralizavimą. Akmenė dar tik planuoja tą daryti, tačiau į tai žiūri itin atsakingai ir namų darbus daro pastaruosius šešerius metus.
Pirma, jie išsianalizavo kitų savivaldybių patirtis, įsivardijo pliusus ir minusus. Antra, perėjo prie vieningos apskaitos sistemos, kad buhalteriai galėtų dirbti vienodomis sąlygomis. Ir tik dabar ėmėsi įrenginėti patalpas. Tačiau vis tiek dar turi abejonių. Esą kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad viskas nėra taip paprasta – vienos taiso klaidas, kitos grįžta prie senosios tvarkos.
O kaip elgiasi naujoji valdančioji dauguma? Skuba. Ir neaišku kodėl. Vienintelis jų argumentas – nauja tvarka turi startuoti nuo kitų metų sausio pirmosios. Bet kodėl? Tiek metų dirbome su dabartine tvarka ir niekas nesugriuvo. Penkioliktuko teigimu, priėmus sprendimą bus galima diskutuoti, taisyti klaidas arba tiesiog atšaukti sprendimą jei jis pasirodys blogas. Bet ar tikrai taip reikia dirbti, ar tikrai reikia priiminėti sprendimus, kurie nėra paruošti?
Pastaruosius porą mėnesių aš ne sykį valdantiesiems kartojau neskubėti. Teigiau, kad reikia daugiau diskusijų, daugiau analizės, daugiau įsiklausimo į įstaigų vadovų ir buhalterių nuomonę. Tą kartoju ir toliau, nes rajono įstaigų buhalterijos centralizavimui visiškai nepasiruošta. Nors po birželio mėnesio tarybos posėdžio bandyta diskutuoti su įstaigomis, tačiau tai buvo labiau formalumas, o ne tikslas išgirsti nuomonę, į ją atsižvelgti. Įstaigų atstovai nebuvo įtraukti ir į darbo grupę, o projektas ir vėl pristatomas jau kaip faktas, kuris nepalieka jokių galimybių žmonėms pateikti kažkokių pasiūlymų, patobulinimų ar keitimų.
O žmonės turi daug nuogąstavimų. Esame gavę raštus iš kultūros, švietimo įstaigų, buhalterių, kuriuose teigiama, kad tai ne tik skubotas sprendimas, bet ir nevertinama įstaigų veiklos specifika, trūksta analizės, neaiškus šio pertvarkos tikslas ir nauda, neturima jokio aiškaus plano kaip šis sprendimas bus įgyvendintas. Tuo įsitikinau susitikęs ir su įstaigų vadovais, kurie man pakartojo, kad trūksta pasiruošimo, trūksta informacijos, trūksta elementarios pagarbos ir įsiklausymo į jų pastabas. Vieną kartą šiam projektui aš jau nepritariau ir po ginčų jis buvo atidėtas. Tačiau per mėnesį niekas nepasikeitė ir į šį Tarybos posėdį projektas vėl atkeliauja. Ir be abejonės aš jam nepritarsiu. Negalima eiti buldozeriu nepaisant nieko aplinkui. Taip, neklystančių nėra, bet protingi žmonės savo klaidas pripažįsta ir jas taiso. Tikiuosi, kad taip valdantieji šį kartą ir pasielgs.
