Baltijos pakrantėje – raudonos šviesos dėl plastiko

Žiemiški pajūrio vaizdai slepia tamsiąją šio reginio pusę – užsilikusias ar bangų išplautas šiukšles. Jų kiekis šalies paplūdimiuose europinę normą, kuri apibrėžia gerą aplinkos būklę, viršija nuo keliolikos iki keliasdešimties kartų.

Baltijos pakrantėje dumbliai.

Akistatoje su plastiko problema pirmąsyk jėgas sutelkę Lietuvos ir Latvijos mokslininkai ne tik garsiai kalba apie pastaruosius dvejus metus pajūryje vykdytų tyrimų rezultatus, bet ir parengė konkrečias gaires savivaldai, maitinimo ir turizmo verslui bei kitiems sektoriams, kurios padėtų siekti pozityvių pokyčių.

Suvienodino monitoringą

Į taršos plastiku problemą tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos tyrėjai buvo atkreipę dėmesį ir tam tikrus tyrimus bei skaičiavimus vykdė jau apie dešimtmetį – tai, kad pajūrio ruožuose randamose šiukšlėse dominuoja vienkartinio plastiko gaminiai ir jų fragmentai, o mikroplastikas „pirmauja“ mikrošiukšlių kategorijoje, jiems seniai žinoma. „Visgi nebuvo bendros monitoringo sistemos, kuri sudarytų galimybes turėti daugiau aiškumo, lyginti duomenis ir atsispiriant nuo jų ieškoti tinkamiausių problemos sprendimų“, –pažymėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto dr. Arūnas Balčiūnas.

2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas „ESMIC“ (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą) atvėrė galimybes kaimyninių šalių tyrėjams dirbti drauge.Į veiklas drauge su KU įsitraukė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, Aplinkos švietimo fondas Latvijoje.

Pasitelkė dronus ir palydovus

Mokslininkams atkreipus dėmesį, kad dumbliai šiukšles ir jų fragmentus pritraukia tarsi gaudyklės, jų sankaupų ir išmetimų krante stebėjimas tapo itin reikšminga projekto veikla, kurią įgyvendinant pasitelkti inovatyvūs metodai – paplūdimių apžvalgos dronais, taip pat analizuoti Žemės palydovinių sistemų renkami duomenys. Juos apdorodami tyrėjai integravo ir dirbtinio intelekto technologijas, padedančias modeliuoti ir atvaizduoti dumblių išmetimus. „Žengėme, sakyčiau, pionierinius žingsnius, nes Europoje ryškesnių bandymų dirbti tokios tematikos projekte apjungiant visus šiuos įrankius iki šiol nebūta“, – atkreipė dėmesį KU JTI mokslininkas.

Nuoseklūs stebėjimai buvo atliekami dvejus metus – per šį laiką pavyko identifikuoti pakrančių ruožus, kuriuose dumblių išmetimų ir sankaupų pasitaiko dažniausiai. Lietuvoje šiuo atžvilgiu išskirtinės yra teritorijos Klaipėdoje ties šiauriniu molu, o taip pat Šventosios šiaurinis paplūdimys, Latvijoje dažniausiai išmetimai buvo fiksuojami tarp Papės ir Jūrmalciems, taip pat šiauriau Venspilio molo bei ruože tarp Jūrmalos ir Bigaunciems.

Anot dr. A. Balčiūno, bene pirmąsyk taip atidžiai tyrinėta minėtų sankaupų sudėtis: „Į dumblius įsipainiojusių šiukšlių tyrimai iki šiol buvo savotiška „pilkoji zona“, nes juos atlikti yra gan sudėtinga“.

Mikroplastikas – makro problema

Tyrimai atskleidė, kad šiukšlių dumblių sankaupose būna žymiai daugiau nei netoliese slūgsančiame paplūdimio smėlyje – tirtuose ruožuose šis skaičius siekė nuo 2,7 iki 6,4 karto. Mikroplastikas šiame kontekste – tikra ekologinė bomba. Šių dalelių, kurios mažesnės nei 5mm, jūros dumbliuose aptinkamas itin didelis kiekis:1m³ augalinių sąnašų gali glūdėti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių mikroplastiko fragmentų. Būdamos labai atsparios ir dėl įvairiausių cheminių junginių, jos kelia labai didelę grėsmę gyviems organizmams.

Anot mokslininkų, visuomenė jau neblogai orientuojasi, kokie yra esminiai plastiko taršos šaltiniai tai vienkartiniai indai, pakuotės ir dekoracijos, mikroplastiku „turtinga“ tam tikra kosmetika, sintetinė tekstilė. „Visgi kartais net nesusimąstome apie kitas formas, kaip plastikas juda mieste ir ekosistemose. Pavyzdžiui, nuo gatvių nuvalyto sniego kalnai „sugeria“ ir automobilių taršą, ir šiukšles, ir mikroplastiką, kuris tirpdamas srūva į jūras ir vandenynus“, atkreipė dėmesį mokslininkas.

Dilemos dėl dumblių tvarkymo

Turint omenyje Lietuvoje ir Latvijoje atliktų tyrimų metu gautus duomenis, peršasi išvada, kad surenkant dumblius būtų galima eliminuoti gan ženklius kiekius plastiko ir kitų šiukšlių iš jūrinės aplinkos. Visgi vienareikšmiško atsakymo nėra – dumbliai tam tikroms gyvūnų rūšims yra ir maistas, ir prieglobstis.

Priėmus sprendimą dumblius pašalinti nuo kranto, vėlgi iškyla tam tikrų dilemų. Kai kuriose valstybėse taikoma praktika šiuos jūrinius augalus naudoti kaip trąšą arba kopų sutvirtinimo medžiagą, tačiau žinojimas apie tokiose sankaupose glūdintį plastiką ir mikroplastiką greičiausiai nuo to atgrasytų.

Visgi mokslininkai linkę siūlyti išvežti į specialias aikšteles ar deginimui dumblius, kurie šiltuoju sezonu paplūdimiuose užsibūna ilgesnį laiką. Anot tyrėjų, netvarkomi dumbliai gali pasitarnauti kaip inkubatorius, kuriame išbujoja žmonių sveikatai  pavojingi mikroorganizmai. Nustatyta, kad trys dienos yra toji riba, kuomet dumblius reikėtų išvežti iš poilsiautojų lankomų paplūdimių – kitu atveju galimi ligų protrūkiai. Procesai itin įsisiūbuoja šiltu oru – apie tai liudija ir nosį riečiantis dvokas, tačiau net ir rudenį, kai po stipresnių vėjų žmonės puola sąnašose ieškoti gintaro, pavojų irgi išlieka, tad būtina paisyti rankų higienos, atidžiau stebėti aplinką tyrinėjančius vaikus.

Drausmės ir skatinimo balansas

Nors ir pabrėždami būtinybę tinkamai reaguoti į dumblių išmetimus, tyrėjai akcentuoja prevencinių veiksmų svarbą siekiant vaduoti jūrą ir paplūdimius nuo plastiko. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai gruodį pristatė projekto „Esmic“ rėmuose parengtą veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio plastiko gaminių naudojimą buityje, versle ar rekreacinių veiklų metu.

Rengdami šį priemonių paketą, kuris išliks nuolat prieinamas internetinėje erdvėje, mokslininkai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad būtinas skirtingų visuomenės grupių įsitraukimas siekiant apčiuopiamo pokyčio. „Vienkartinės paplūdimių švarinimo akcijos yra puikus dalykas, tačiau turime būti nuoseklūs. Pamatei šiukšlę – pakelk, susimąstyk pirkdamas ir parduodamas vienaip ar kitaip įpakuotą gaminį, suvenyrą. Veiksmų planas identifikuoja labai konkrečias sritis ir situacijas, kuriose galime ir turime būti proaktyvūs integruodami alternatyvas vienkartiniam plastikui“, – kalbėjo dr. Arūnas Balčiūnas.

Pajūrio savivaldybės vienkartinio plastiko vartojimą į griežtesnius rėmus gali sprausti per leidimų ir licencijų išdavimo mechanizmus maitinimo ir prekybos sektoriams, didžiųjų renginių organizatoriams. Indų depozito sistemos diegimas ir skatinimas baruose, festivaliuose, daugiau geriamojo vandens fontanėlių ar čiaupų – tai irgi ženkliai prisidėtų mažinant vienkartinio plastiko kiekius.

Visgi apribojimai nėra vienintelis kelias – taip pat svarbu pastebėti tuos, kurie savo iniciatyva neša teigiamus pokyčius. Savo ruožtu projektas „Esmic“ inicijavo „Concious Choice“ apdovanojimus organizacijoms ir asmenims, kurie prisideda prie vienkartinio plastiko mažinimo ir savo aktyvumu bei pavyzdžiu edukuoja visuomenę – šių metų pabaigoje buvo pagerbti latviai „Tiamo Grupa“, VšĮ Žemupite, Nidoje veikianti kavinė-baras „Kuršis“, Šventosios miestelio gyventoja  Bronislava Butkutė.

Nušvietė ir „Euronews“        

„Esmic“ komanda pastebi, kad savivalda, verslas ir visuomenė plastiko problemos neignoruoja – tą viso projekto metu liudijo organizacijų įsitraukimas į įvairius renginius, kurių metu dalintasi aktualia informacija, gerosiomis praktikomis, vyko tarpsektorinis bendradarbiavimas įgyvendinant švietėjiškas iniciatyvas, parodas.

Šį rudenį Lietuvoje pirmąsyk organizuota „My Sea Campaign“ žmones kvietė drauge su mokslininkais ne tik rinkti ir skaičiuoti šiukšles Karklės, Melnragės, Šventosios ir Palangos paplūdimiuose, bet ir diskutuoti apie aplinkosauginius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.

Tai, jog „Esmic“ atliepė išties aktualią problemą, liudijo ne vien nacionalinių žiniasklaidos priemonių dėmesys, bet ir projekto  svarbos įvertinimas tarptautiniu mastu – „Euronews TV“ atvyko užfiksuoti „My Sea Campaign“ eigos bei domėjosi tyrėjų darbu. „Smart Regions“ laida sudarė galimybes Lietuvos ir Latvijos mokslininkus pasidalinti savo įžvalgomis su 155 šalių auditorija septyniomis kalbomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių