Brandos egzaminų pertvarka: kaip pokyčius vertina Klaipėdos rajono gimnazijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbus reikšmingus brandos egzaminų sistemos pokyčius, abiturientų laukia ne tik daugiau lankstumo, bet ir naujų procedūrų. Nors ministerija akcentuoja, kad sprendimai orientuoti į aiškesnį, patogesnį ir ramesnį pasiruošimą egzaminams, Klaipėdos rajono gimnazijų vadovai naujoves vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi suteikiamomis papildomomis galimybėmis, kiti įžvelgia rizikų bei abejonių dėl realios naudos tiek mokiniams, tiek mokykloms. Vis dėlto visos rajono gimnazijos sutarė dėl vieno – pokyčiai bus reikšmingi ir pareikalaus atidaus tiek abiturientų, tiek švietimo bendruomenės prisitaikymo.
Daugiau laiko pasirinkimams
Svarbiausia naujovė – pratęstas egzaminų pasirinkimo terminas. Vietoje iki šiol galiojusios lapkričio pabaigos, abiturientai apsispręsti galės iki vasario 15 d. Ministerija pabrėžia, kad tai leis mokiniams sprendimus sieti su tikslesnėmis studijų kryptimis, o mokykloms sumažins administracinę naštą.
Klaipėdos rajono gimnazijų vadovai šį pokytį vertina palankiai. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Violeta Liuksienė sako, kad pratęstas terminas – teigiamas sprendimas, o Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Robertas Gricenko priduria: „Mokiniai turės galimybę įsivertinti savo pažangą, rezultatus ir priimti tinkamą sprendimą.“ Pritaria ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė, kurios žodžiais, dabartinis jaunimas ne visada geba greitai apsispręsti.
Su gimnazijų vadovais sutinka ir Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. „Dėl savo ateities nemažai daliai abiturientų klausimų kyla net laikant brandos atestatą rankose, o mokslo metams iš esmės vos prasidėjus, apsispręsti dėl laikomų egzaminų buvo pakankamai sudėtinga. Pasibaigusio pirmojo mokslo metų pusmečio rezultatų adekvatus įsivertinimas taip pat gali prisidėti prie geriausio egzaminų pasirinkimų varianto“, – sako vedėjas.
Pasikeitimai matematikos egzamine
Nuo šių metų abiturientams suteikiama galimybė tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Iki šiol matematiką pakartotinėje sesijoje galėjo laikyti tik tie, kurie į egzaminą neatvyko dėl rimtų priežasčių.
Tikimasi, kad toks sprendimas padės sumažinti stresą ir suteiks mokiniams dar vieną šansą. „Matematikos egzaminas, kurio rezultatai įtakoja teisę studijuoti aukštojoje mokykloje, sukelia papildomą stresą tiek abiturientams, tiek rezultatų laukiantiems tėvams ar mokytojams, todėl galimybė jį perlaikyti turėtų tą įtampą sumažinti. Egzaminas yra darbas, ir jei klaidą galima ištaisyti, tikėtinas geresnis rezultatas“, – teigiamai vertina Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius.
Gimnazijų vadovai šį pokytį taip pat vertina pozityviai. „Mokiniui duota papildoma galimybė“, – teigia V. Liuksienė. R. Gricenko pabrėžia, kad iki šiol „nesėkmė matematikos valstybiniame brandos egzamine užkirto kelią ne vienam abiturientui studijuoti“, todėl naujoji nuostata turėtų sumažinti įtampą.
25 taškų išlaikymo riba vertinama įvairiai
Sprendimas 25 taškų ribą nustatyti visiems valstybiniams brandos egzaminams taip pat sukėlė diskusijų. Pokytis galios dvejus metus, iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos. Ministerija pabrėžia, kad tai laikinas sprendimas, kol bus peržiūrėtos ugdymo programos ir subalansuotos egzaminų užduotys. Be to, sudaromos galimybės ne tik geriausiai besimokantiems abiturientams gauti brandos atestatus.
Tuo tarpu mokyklų vadovų nuomonės išsiskiria. „Išlaikymo ribos nereikėtų mažinti“, – teigia „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui V. Liuksienė, pažymėdama, kad matematikos valstybinis neturėtų būti privalomas stojant. Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui R. Gricenko mano, kad „pereinamasis laikotarpis – tinkamas“, nes pokyčiai buvo įvesti pernelyg greitai.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai vadovaujanti L. Navickienė primena kaimyninės Latvijos pavyzdį, kur riba keliama palaipsniui, ir pastebi: „Žmogaus sėkmę lemia ne tik brandos egzaminų rezultatai.“ A. Petravičius vertina pragmatiškai: „Galime taškų kartelę nuleisti ir iki 5, bet jei užduotys bus skirtos antro kurso studentams, susidursime su tais pačiais sunkumais.“ Anot vedėjo, surenkamų taškų riba labiausiai priklauso nuo užduočių sudėtingumo. Didžiulė atsakomybė tenka užduočių rengėjams. Tikslas turėtų būti išsiaiškinti, ką abiturientai moka, o ne ieškoti labiausiai, ko jie nemoka.
Nauja elektroninė sistema – lūkesčiai ir abejonės
Ministerija taip pat pristato viešą elektroninę sistemą, leisiančią mokiniams patikrinti savo registraciją į egzaminus ir pastebėti galimas klaidas. Tai turėtų sumažinti administracinį krūvį mokykloms.
Dalis vadovų į sistemą žvelgia optimistiškai. „Tai galėtų sumažinti klaidų skaičių“, – sako R. Gricenko. A. Petravičius mini papildomą saugumo jausmą tiek mokiniams, tiek atsakingiems specialistams. „Klaidų tikimybė visada egzistuoja. Mūsų savivaldybės gimnazijų, Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, atsakingi už brandos egzaminų koordinavimą, savo darbą atlikdavo profesionaliai, todėl ir didesnių klaidų nepasitaikydavo. Galimybė abiturientams pasitikrinti savo pasirinkimus leis ramiau jaustis tiek jiems patiems, tiek už duomenų pateikimą atsakingiems specialistams“, – įsitikinęs Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Vis dėlto pasigirsta ir skepticizmo. „Klaidos valstybinėse sistemose tapo nuolatinės palydovės. Bet gal…“ – abejoja L. Navickienė. O V. Liuksienė pastebi, kad administracinė našta iš esmės sumažėtų tik tada, jei mokiniai patys per elektronines paslaugas galėtų rinktis egzaminus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai turėtų užtikrinti sklandesnę, ramesnę egzaminų sesiją, tačiau mokyklos atsargiai vertina realų pokyčių poveikį. „Šie pokyčiai mokinių pasiruošimo ir mokyklos darbo nepalengvins“, – konstatuoja V. Liuksienė.
A. Petravičius pripažįsta, kad perlaikančių matematikos valstybinį egzaminą tikrai bus, todėl papildomo darbo neišvengs ir egzaminų vykdytojai, tačiau pokyčiai, jo vertinimu, iš esmės turėtų prisidėti prie ramesnės sesijos.
Ministerija žada platesnes viešas diskusijas dėl ilgalaikių egzaminų sistemos pokyčių pradėti kitų metų sausį. Kol kas mokyklos, mokiniai ir jų tėvai turės priprasti prie šių metų naujovių, kurios, kaip rodo Klaipėdos rajono mokyklų vadovų reakcijos, vertinamos įvairiai.
Gintarė KARMONIENĖ
