COVID-19 ir gripo skiepai: ką svarbu žinoti?

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

„Gripo sezonas jau prasidėjo, o žmonėms nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint kaukių, net tik COVID-19, bet ir gripo virusas ims plisti: sparčiai gali daugėti užsikrėtusių bei gulinčių ligoninėse“, – sako R. Blynas.

Rimvydas Blynas

Vaistininkas priduria, kad skiepai nuo COVID-19 ir gripo sukuria efektyviausią apsaugą nuo šių ligų sunkių formų ir mirties. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o net jei ir suserga lengva forma, išvengiama komplikacijų, sveikimo eiga greitesnė ir paprastesnė.

Vakcinos nesuteikia dvigubos apsaugos

Yra manančių, kad COVID-19 ir gripas yra ta pati liga, o skiepas nuo gripo apsaugos nuo COVID-19 ir atvirkščiai. „Camelia“ vaistininkas R. Blynas sako, jog tokią nuomonę suformuoti gali panašūs šių ligų simptomai, tačiau šie virusai yra visiškai skirtingi, todėl skiepas nuo gripo neapsaugo nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Norėdami turėti imunitetą nuo konkrečios ligos, turite pasiskiepyti specialiai jai sukurta vakcina.

„Gripo sezonas įprastai trunka nuo spalio iki kovo mėnesio. Pilna apsauga nuo gripo susidaro po dviejų-trijų savaičių nuo pirmosios ir vienintelės vakcinos dozės. Tad skiepytis nuo gripo reikėtų jau dabar“, – sako vaistininkas.

Kaip neseniai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos (LID) rekomendacijomis, kurios priimtos remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. Centers for Disease Control and Prevention) gairėmis, vieno vizito metu arba laikantis bet kokio pacientui patogaus intervalo, galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos.

R. Blynas priduria, kad „Camelia“ vaistinėse skiepijami tik pilnamečiai asmenys, tačiau Lietuvoje COVID-19 vakcina skiepijami vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji. Į vaistines vakcina nuo gripo kviečiami skiepytis suaugusieji, o nepilnamečiai skiepijami tik po šeimos gydytojo konsultacijos.

Efektyviausia apsauga – pirmuosius 6 mėnesius

„Mokslinių tyrimų duomenimis, pasiskiepijus nuo COVID-19, susidaranti apsauga veiksmingiausia yra pirmuosius pusę metų. Praėjus šiam laikotarpiui, antikūnų kiekis ima mažėti, o apsauga silpti. Todėl praėjus 180 dienų nuo to, kai buvo suleista antroji (ar vienintelė) vakcinos nuo COVID-19 dozė, rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai ir sustiprinti imuninį atsaką“, – pataria R. Blynas.

Vaistininko teigimu, pasiskiepijus nuo gripo, susidaro apsauga, kuri stipri gali būti iki 12 mėnesių, tačiau pirmuosius pusę metų ji – efektyviausia. Tiek Lietuvoje trunka ir gripo sezonas. Tai reiškia, kad tuo metu, kai yra didžiausia rizika užsikrėsti gripu, pasiskiepijusiųjų imuninis atsakas yra veiksmingiausias. Tiesa, virusai nuolatos mutuoja, todėl nuo gripo reikėtų skiepytis kasmet, geriausia kuo anksčiau rudenį, kai imuniteto susidarymo proceso metu užsikrėsti tikimybė yra mažesnė.

Sunkių ligonių nematome

Dalis žmonių vis dar tiki, kad COVID-19 virusas neegzistuoja ir kad neva skelbiama statistika yra sufalsifikuota. Vaistininkas svarsto, kad taip galvojantys žmonės turbūt nebuvo susidūrę su sunkiai sergančiais ir kovojančiais dėl savo gyvybės pacientais, o artimoje aplinkoje galbūt nepasitaikė mirčių atvejų nuo šio užkrato sukeltų komplikacijų.

„Įprastai savo aplinkoje matome tik sveikus ar lengvai negaluojančius žmones. Tų, kuriems pasireiškia sunkios komplikacijos, mes nematome eidami į darbą ar mokyklą, nes jie guli intensyvios terapijos skyriuose. Tokių Lietuvoje yra dešimtys ir jų skaičius kasdien auga. Tai tik įrodo, kad COVID-19, o netrukus prasidėsiantis gripo sezonas, kelia realią riziką sveikatai, o sunkiai susirgus ir atsiradus komplikacijoms – gyvybei“, – aiškina vaistininkas R. Blynas.

Komplikacijos ir liekamieji reiškiniai

Anot R. Blyno, susirgus sunkia gripo ir COVID-19 forma, gali pasireikšti sunkios komplikacijos, pažeidžiančios daugybę organų ir sistemų. Dažniausios šių ligų komplikacijos – plaučių ir galvos smegenų uždegimas, širdies ir kvėpavimo sutrikimai, skysčių kaupimasis plaučiuose, inkstų nepakankamumas ir kitų organų veiklos sutrikimai. Dėl tokių komplikacijų kai kurie organai gali būti pažeidžiami negrįžtamai, o tada išgelbėti gali tik donoras ir organų transplantacija.

„Daliai persirgusių COVID-19 ir gripu pasireiškia liekamieji reiškiniai. Dažniausi jų – lėtinio nuovargio sindromas, kai žmogus jaučia nuolatinį jėgų trūkumą, ypač po bet kokios fizinės veiklos, išliekantis dusulys, galvos svaigimas. Negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas, išliekantis sąnarių, krūtinės, galvos skausmas – tik COVID-19 priskiriami liekamieji reiškiniai“, – vardija vaistininkas. 

Skiepai nuo COVID-19 ir gripo suteikia specifinę efektyvią apsaugą nuo šių infekcinių ligų sunkių formų, komplikacijų, liekamųjų reiškinių ir mirties, todėl reikėtų nedvejoti ir nedelsiant pasiskiepyti.

„Camelia“ informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content