Dronų era Klaipėdos rajone: ko danguje daugiau – baimės ar naudos?
Pastarųjų dienų incidentai, kai Utenos rajone nukrito, kaip manoma, karinis bepilotis orlaivis, o Vilniaus apskrityje dėl neatpažinto objekto buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus, privertė suklusti ir Klaipėdos rajono bendruomenę. Strategiškai jautrioje zonoje – šalia jūrų uosto, magistralinių kelių ir valstybės sienos – įsikūrusiam rajonui šie įvykiai tapo rimtu civilinės saugos egzaminu. Visgi danguje pasirodantys dronai šiandien nebėra vien tik geopolitinių grėsmių simbolis. Kol kariuomenė ir tarnybos mokosi valdyti naujas rizikas, tie patys bepiločiai orlaiviai tampa neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – nuo kasdienių gyventojų pramogų ir pažangaus darbo rajono pasėliuose iki operatyvios pagalbos ieškant dingusių žmonių. Todėl šiandien svarbu atrasti atsakymą, kaip išlaikyti racionalų budrumą, kartu neužveriant durų technologinei pažangai.
Priedangų logistika
Visgi kalbant apie racionalų budrumą pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad technologinė pažanga turi žingsniuoti kartu su nepriekaištingu tarnybų pasiruošimu. Sostinėje kilusi suirutė, kai trečiadienį pavojaus signalo metu gyventojai atsitrenkė į užrakintas oficialių priedangų duris, apnuogino didžiausią civilinės saugos paradoksą – popieriuje saugu, tikrovėje užrakinta. Tai rimtas perspėjimas ir Klaipėdos rajono valdžiai – pavojaus atveju laikas skaičiuojamas minutėmis, todėl teorinis pasirengimas privalo virsti realiai veikiančia logistika.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova aiškina, kad grėsmės iš oro atveju savivalda atlieka tik pagalbinį vaidmenį, o valdymą perima valstybės lygmens mechanizmai.
„Oro pavojaus atveju – tiek pastebėjus įtartiną bepilotį orlaivį, tiek jam nukritus – pradeda veikti valstybės lygmens mechanizmai, pagal poreikį įsijungia policija, kariuomenė, kitos institucijos, visuomenė informuojama taip pat centralizuotai per mobiliuosius telefonus bei kitomis priemonėmis, visus komunikacinius veiksmus koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Gyventojai, pastebėję įtartiną bepilotį orlaivį, turi kreiptis pagalbos telefonu 112“, – komentavo E. Badalova.
Visgi realūs skaičiai rodo, kad rajone saugumo infrastruktūra dar tik vejasi poreikius. Šiuo metu Klaipėdos rajone registruota 50 priedangų, kuriose vietos užtektų tik 14,1 proc. rajono gyventojų, ir 34 kolektyvinės apsaugos statiniai, galintys priimti dar apie penktadalį (21,3 proc.) žmonių. Nors į tai neįskaičiuoti privatūs rūsiai, akivaizdu, kad kolektyvinio saugumo tinklas rajone dar nėra pakankamas.
Ne mažiau svarbiu saugumo faktoriumi tampa pačių gyventojų žinios. Oficialios tarnybos pažymi, jog žinojimas, kaip elgtis danguje pamačius neįprastą objektą, gali padėti išvengti nereikalingų rizikų.
Oficialiose Lietuvos kariuomenės rekomendacijose griežtai prašoma gyventojų, danguje pastebėjusių įtartinus objektus, neplatinti jų nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose su nurodytomis tiksliomis koordinatėmis. Ekspertai įspėja, kad viešai prieinama vaizdo medžiaga realiu laiku leidžia operatoriams matyti, kur įrenginiai yra fiksuojami, ir padeda vertinti visuomenės bei tarnybų reakciją.
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt taip pat akcentuojamas aiškus elgesio algoritmas – pamačius nukritusį įtartiną bepilotį orlaivį ar kitą neatpažintą objektą, prie jo negalima artintis, jo liesti ar bandyti ardyti. Vienintelis teisingas veiksmas – pasitraukti saugiu kelių šimtų metrų atstumu ir nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
Teisinės skrydžių ribos
Nors pastarųjų dienų įvykiai priverčia suklusti, specialistai ramina – danguje pasirodęs bepilotis orlaivis dažniausiai atlieka visiškai taikią misiją. Šiandien jie aktyviai naudojami pramogoms ar ieškoti dingusių žmonių. Pažangūs Klaipėdos rajono ūkininkai juos pasitelkia pasėlių būklei ir tręšimo poreikiui vertinti, miškininkai – gaisrų prevencijai, o šauliai – mokymams. Visgi ši plataus naudojimo ir natūralaus gyventojų budrumo sankirta kasdien nubrėžia naujas taisykles, kurios tampa tiesioginiu darbu policijos pareigūnams.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis pripažįsta, kad pranešimų apie virš privačių teritorijų ar gyvenamųjų namų skraidančius dronus sulaukiama nuolat.
„Skrydžiai virš privačių teritorijų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti vykdomi, tačiau taikomi griežti privatumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Griežtai draudžiama be asmens sutikimo filmuoti ar fotografuoti privačiose teritorijose esančius žmones ir jų turtą“, – įspėja R. Stasiulis, pridurdamas, kad už pažeidimus gresia baudos nuo 100 iki 1 200 eurų bei drono konfiskavimas.
Taip pat pareigūnas pažymi, kad be specialių leidimų dronais draudžiama skraidyti virš didesnių žmonių susibūrimo vietų, karinių teritorijų, strateginės reikšmės objektų, oro uostų ir jų apsaugos zonose, pasienio ruože bei kitose ribojamose ar draudžiamose zonose. „Dronų naudotojai prieš skrydžius privalo pasitikrinti aktualius oro erdvės apribojimus oficialiose skrydžių planavimo sistemose – AB „Oro navigacija“ UTM žemėlapyje arba „Lithuania Drone Map“ programėlėje – ir laikytis galiojančių saugos reikalavimų“, – aiškina R. Stasiulis.
Pastebėjus įtartiną, žemai skrendantį bepilotį orlaivį virš gyvenamosios teritorijos ar viešoje vietoje, gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems, nefotografuoti ar nefilmuoti objekto, nebandyti drono numušti, sugauti ar kitaip paveikti jo veikimo. Apie galimai nesaugų ar įtartiną skrydį, pasak komisariato viršininko, reikėtų nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, pateikiant kuo tikslesnę informaciją apie vietą, laiką, objekto judėjimo kryptį, aukštį, išvaizdą ar kitus pastebėtus požymius. Taip pat būtina laikytis saugaus atstumo nuo galimai pavojingo objekto.
Bepiločių kasdienybė
Būti budriems yra svarbu, tačiau kad saugumo nerimas neperaugtų į aklą technologijų baimę, svarbu suprasti, jog bepilotis orlaivis šiandien yra toks pat įprastas darbo įrankis, kaip traktorius ar kompiuteris. Su šia nauja realybe kasdien susiduriantis individualus dronų operatorius Mantas Virbauskas neslepia, kad augantis visuomenės jautrumas tiesiogiai jaučiamas ir jo veikloje – pasikeitus geopolitinei situacijai, danguje pasirodęs objektas žmonėms iškart kelia klausimų dėl saugumo.
„Reakcijos dabar labai skirtingos – vieni susidomi, o kiti į garsą reaguoja kur kas atsargiau. Daug lemia aiškumas – kai žmonės mato, kas ir kodėl skraido, nerimo būna gerokai mažiau. Dauguma dronų naudotojų yra tie patys mūsų fotografai, filmuotojai ar technologijomis besidomintys žmonės, kurie griežtai laikosi taisyklių, nesislepia ir skraido atsakingai“, – ramina M. Virbauskas.
Pasak operatoriaus, legalų skrydį atpažinti paprasta – netoliese dažniausiai matomas pats pilotas su valdymo pultu, skraidoma ribotame aukštyje, nevengiama registracijos numerių ant įrenginio ir neskrendama tiesiai virš žmonių galvų.
Visgi Klaipėdos rajonas turi savo specifikos – dalis teritorijos patenka į Palangos oro uosto kontroliuojamą zoną, čia gausu strateginių objektų bei elektros tinklų, kur galioja griežti ribojimai. „Svarbu prieš kiekvieną skrydį pasitikrinti oficialius oro erdvės žemėlapius ir apribojimus, nes taisyklės priklauso nuo konkrečios vietos. Patogiausia tai padaryti naudojantis specialiomis skrydžių planavimo programėlėmis“, – pataria dronų entuziastas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad pilotams tenka ruoštis ir techniniams iššūkiams, mat pastaraisiais metais Vakarų Lietuvoje periodiškai fiksuojami GPS signalų trikdžiai. „Todėl operatoriams rekomenduojama būti pasirengusiems valdyti droną ir sudėtingesnėmis sąlygomis“, – sako pašnekovas.
Galiausiai geriausias vaistas nuo įtarumo, pasak M. Virbausko, išlieka paprastas žmogiškumas. Jei planuojama ilgiau skraidyti gyvenvietėje, verta tiesiog iš anksto apie tai pasakyti kaimynams. „Būti matomiems ir atviriems, gerbti kitų privatumą ir vengti skrydžių virš svetimų kiemų – tai elementari kultūra, kuri dažnai išsprendžia kur kas daugiau problemų nei oficialios taisyklės“, – reziumuoja dronų operatorius.
Šiandien bepiločiai orlaiviai danguje atlieka dvigubą vaidmenį: kol vieni juos mato kaip geopolitinių grėsmių simbolį, kitiems tai – nepakeičiamas įrankis kasdieniams darbams, pramogoms ar gelbėjimo operacijoms.
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt taip pat akcentuojamas aiškus elgesio algoritmas – pamačius nukritusį įtartiną bepilotį orlaivį ar kitą neatpažintą objektą, prie jo negalima artintis, jo liesti ar bandyti ardyti. Vienintelis teisingas veiksmas – pasitraukti saugiu kelių šimtų metrų atstumu ir nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
