Dvidešimt metų Kvietinių gatvėje: kas lemia Švietimo centro sėkmę?
Prieš 20 metų, kai Klaipėdos rajono švietimo centras žengė pirmuosius žingsnius, daugelis jį įsivaizdavo kaip „kontorą“, kurioje mokytojai gauna pažymėjimus, reikalingus atestacijai… Šiandien, minint įstaigos jubiliejų, situacija Kvietinių gatvėje, kur įsikūręs centras, iš esmės kitokia.
Švietimo centrą galima būtų palyginti su aviliu, kuriame „dūzgia“ motyvuoti darbuotojai, suvokiantys savo darbo prasmę ir tiksliai žinantys, ką veikti: vienas rūpinasi mokinio padėjėjų, pedagogų, mokyklų vadovų ar pagalbos mokiniui specialistų profesiniu augimu, kitas nerimauja dėl mokinių karjeros ir būsimųjų mokytojų klubo veiklos, trečias telkia TAU senjorus prasmingam užimtumui, ketvirtas suka galvą, kaip į kasdienę darbinę veiklą integruoti pažangius technologinius sprendimus, o kažkam ramybės neduoda mintis, kuo paskatinti mokinius, laimėjusius vieną ar kitą olimpiadą ar konkursą?
Taigi, kaip per du dešimtmečius keitėsi centro veiklos ir darbuotojų komandos kompetencijos?
Nuo emocinio raštingumo iki dirbtinio intelekto
Metodininkė Nomeda Skliuderienė, pasakodama Švietimo centro pastarųjų metų veiklos istoriją, atskleidžia dinamišką kvalifikacijos tobulinimo temų kaitą, kurią nuolat diktavo švietimo prioritetai, nacionalinės reformos ir globalūs iššūkiai. Temų aktualumas evoliucionavo nuo bendrųjų kompetencijų stiprinimo Švietimo centro veiklos pradžioje iki specifinių, duomenimis grįstų ir vertybinį pagrindą turinčių sričių. Socialinis emocinis ugdymas – viena stabiliausių ir reikšmingiausių sričių, dėl kurios Klaipėdos rajono švietimo centras ilgus metus žinomas kaip inovatyvus centras Lietuvoje. Švietimo centro buvusios ilgametės direktorės Ramutės Sirutienės dėka ši sritis buvo plėtojama net tuo metu, kai ji dar nebuvo tarp nacionalinių švietimo prioritetų.
Metodininkas Julius Adomkus teigia, kad 2020 metais „lūžio tašku“ mokymosi būdų prasme tapo pandemija ir iki tol vyravusios kontaktinės profesinio augimo formos pasidavė nuotolinėms. Prisimintas ir labai svarbus centro įvertinimas: tais metais švietimo kategorijoje už inovatyvią ir atsidavusią veiklą karantino laikotarpiu Švietimo centrui skirta Klaipėdos rajono savivaldybės mero padėka.
Centro darbuotojai taip pat priminė, kad 2020-aisiais ryškėjo poreikis gerinti mokinio padėjėjų kompetencijas, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais: įsteigtas metodinis būrelis, nuolat vykdomos kvalifikacijos tobulinimo programos mokinio padėjėjams, o artėjant 2023 metams „karštąja tema“, pareikalavusia ilgalaikių programų ir metodinių konsultacijų, tapo pasirengimas diegti atnaujintą ugdymo turinį.
Kalbėdama apie centro veiklos aspektus, Nomeda pabrėžė, kad tuo pačiu metu laukė ir kitas iššūkis – pasirengimas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, kuriam didelį dėmesį skyrė rajono Savivaldybė, patvirtindama Klaipėdos rajono savivaldybės pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2023–2025 metų priemonių planą, numatė lėšas, platų kvalifikacijos tobulinimo temų ir formų poreikį bei spektrą. Vien 2025 m. organizuoti 65 renginiai, kuriuose dalyvavo 1 934 dalyviai. O 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais jau „sėmėme“ rajono įstaigų gerąsias patirtis: suorganizuoti 7 įtraukties gerųjų praktikų sklaidos renginiai, parengti straipsniai, iš kurių rajono gyventojai gali susipažinti su mokyklų sėkmėmis ir patiriamais iššūkiais, susijusiais su įtrauktimi.
Kaip žinia, modernios technologijos naudojamos ne tik taikant nuotolinį mokymosi būdą pandemijos ar ekstremalių situacijų (pvz., speigo) metu, bet ir kasdienėje ugdomojoje bei kvalifikacijos tobulinimo veikloje, dirbant su mokytojais ar organizuojant paskaitas tėvams ar mokiniams. O metodininkas Julius įsitikinęs, kad atsakingas ir išmanus naujos technologijos – dirbtinio intelekto – naudojimas ir mokymų, ir kasdienės darbinės veiklos metu prisideda prie efektyvesnio ir greitesnio funkcijų vykdymo. Julius neabejoja, kad DI ugdo kritinį mąstymą (mokomasi vertinti DI pateiktą informaciją, tikrinti faktus, tiksliai formuluoti klausimus), kūrybiškumą (idėjų generavimas), problemų sprendimą, t. y. DI padeda modeliuoti situacijas, siūlyti alternatyvas, bet tinkamą ir patikrintais faktais paremtą sprendimą vis tiek turi priimti mąstantis žmogus.
Investicija į savus: projektas „Grįžk namo“
Šiandien, kai pradeda trūkti mokytojų, kyla natūralus klausimas: „Kas mokys mūsų vaikus po 10 metų?“ Užuot dejavus dėl mokytojų trūkumo, Švietimo centras, Savivaldybei pavedus, ėmėsi veiksmų. Metodininkė Audronė Mikaločienė pasakoja apie unikalų projektą – „Būsimųjų pedagogų klubą“, kurio veikla susidomėjo ne viena savivaldybė.
„Tai viena prasmingiausių mūsų veiklų. Mes leidžiame mokiniams „pasimatuoti“ mokytojo „batus“ dar mokykloje. Ir ne šiaip sau – Savivaldybė skiria stipendijas tiems, kurie pasirenka pedagogines studijas. Šiuo metu klube turime 20 narių“, – pasakoja A. Mikaločienė.
Rezultatai jau džiugina – pirmieji klubo nariai baigia universitetus ir grįžta dirbti į Gargždus, Priekulę, Vėžaičius. „Jie grįžta namo. Tai rodo, kad mūsų švietimo bendruomenė yra patraukli jaunam žmogui“, – šypsosi specialistė.
Ugdymas karjerai – kelias į ateitį
Nuo 2022 m. Švietimo centre pradėjus vykdyti ugdymo karjerai veiklas, daugiau dėmesio imta skirti jaunam žmogui – jo pasirinkimams, abejonėms ir drąsai ieškoti. Metodininkės A. Mikaločienės ir karjeros ugdymo specialistės Gytautės Mačiulaitės koordinuojamos ugdymo karjerai veiklos telkia rajono karjeros specialistus, stiprina jų kompetencijas ir užtikrina kryptingą veiklų tęstinumą visose mokyklose. Tai nauja, bet sparčiai auganti veiklos sritis, padedanti mokiniams nepasiklysti pasirinkimų gausoje ir ramiau žvelgti į savo ateitį.
Karjeros specialistė Gytautė sako, kad ugdymas karjerai prasideda ne nuo profesijos pavadinimo, o nuo savęs pažinimo ir galimybės bandyti, klysti bei atrasti tai, kas iš tiesų tinka. Jos teigimu, pedagogų, karjeros specialistų ir kitų suaugusiųjų vaidmuo – būti šalia, palaikyti ir pasitikėti jaunu žmogumi, kuris žingsnis po žingsnio kuria savo ateities kelią.
Trečioji jaunystė – be vaistų, bet su šokiu
Džiaugiantis Švietimo centro veiklų įvairove, būtų neteisinga nepaminėti senjorų įdirbio. Čia veikiantis Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) įrodo, kad mokymasis neturi galiojimo laiko. Metodininkė Liudmila Michinienė su pasididžiavimu skaičiuoja: „Šiuo metu turime 299 dalyvius. Ir patikėkite, energijos jie turi daugiau nei kai kurie dvidešimtmečiai.“ Senjorai ne tik mokosi kalbų ar kompiuterinio raštingumo. Jie dalyvauja tarptautiniuose „Erasmus+“ projektuose, diskutuoja apie ekologiją, savanoriauja.
„Mūsų šokių kolektyvas „Skinija“ garsina rajoną visoje Žemaitijoje. TAU veikla – tai geriausias vaistas nuo vienišumo. Čia žmonės randa antrąjį kvėpavimą, naujų draugų ir prasmę“, – tikina L. Michinienė.
Olimpiadų užkulisiai: talentas ar juodas darbas?
Naujausia, dar tik pradedanti įsibėgėti Švietimo centro veikla – tai olimpiadų ir konkursų organizavimas. Didžiuojamės, kad Švietimo ir sporto skyrius patikėjo mums šią misiją. Metodininkė Aušra Jašmontienė, kuruojanti gabių ir talentingų vaikų ugdymą, griauna mitą apie „sėkmę“. „Kai matome mokinį su diplomu, matome tik ledkalnio viršūnę. Iš tiesų už to slypi juodas darbas. Pernai olimpiadų ir konkursų savivaldybės etapuose, kai dar juos organizavo Švietimo ir sporto skyrius, dalyvavo per 1 100 mokinių. Tai milžiniškas skaičius mūsų rajonui! Daugiau nei 50 jų atstovavo „Keturių vandenų“ kraštui respublikoje“, – pasakoja A. Jašmontienė.
Metodininkė pabrėžia, kad be Švietimo ir sporto skyriaus specialistų ar centro darbuotojo koordinavimo ir mokytojų entuziazmo daugelis talentų liktų nepastebėti. „Mūsų užduotis – sukurti terpę, kurioje vaikas norėtų stiebtis. Ir kai jis parveža medalį iš biologijos ar informatikos olimpiados, tai yra viso rajono pergalė“, – sako ji.
Kas vis dėlto lemia sėkmę?
Dabartinės Švietimo centro direktorės Virginijos Kazakauskienės paklausėme, kaip ji jaučiasi, būdama direktorė įstaigos, kurios veikla skaičiuoja du dešimtmečius, o ji pati dirba vos dvejus metus?
Direktorė atsakė, kad, žinoma, nėra paprasta ateiti į įstaigą, turinčią didžiulį įdirbį ir puikų įvaizdį ne tik tarp regiono, bet ir šalies institucijų, vykdančių pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Kaip žinia, Švietimo centras žinomas ne tik dėl mokyklų sutelkimo Socialinio emocinio ugdymo programų įgyvendinimui, bet ir dėl vykdytų „Atvirkščios pamokos“, Mentorystės (mokymosi darbo vietoje) ir kitų projektų, telkiančių mokytojus ir mokyklų vadovus nuolatinei švietimo kaitai ir profesiniam tobulėjimui. „Mano, kaip įstaigos vadovės, užduotis buvo užtikrinti pradėtų įgyvendinti veiklų tęstinumą ir suburti darbuotojus Švietimo centro veiklos išoriniam vertinimui ir akreditacijai, kuri vyko 2024 m. Gauta Nacionalinės švietimo agentūros pažyma byloja apie tai, kad akreditacija suteikta maksimaliam, penkerių metų laikotarpiui“, – teigė direktorė. Didžiausia vertybė ir sėkmės paslaptis, pasak direktorės, yra bendradarbiavimas ir įstaigoje dirbantys žmonės. „Švietimo centro darbuotojai yra atsakingi, kūrybingi, pakankamai savarankiški ir iniciatyvūs“, – akcentavo direktorė.
Žvilgsnis į ateitį: kas toliau?
Kvalifikacijos tobulinimas ir mokytojo profesinis augimas yra nuolatinis procesas – jis atliepia visą švietimo kaitą, tuo pačiu ir kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje, būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. 2026 metai – naujo strateginio planavimo etapo pradžia, todėl visos švietimo įstaigos savo metines veiklas planuoja, atsižvelgdamos į naujus trimečius strateginius planus. Švietimo centro, kaip pagalbos mokyklai ir mokytojui įstaigos, paskirtis – burti mokyklas ne tik minėtų planų rengimui, bet ir jų įgyvendinimui, atkreipiant dėmesį į prioritetines veiklos ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis. Kokios tos kryptys?
„Kaip žinia, ir rajono, ir šalies švietime aktualus lieka skaitmeninių kompetencijų stiprinimas ir inovatyvių skaitmeninių technologijų integravimas į ugdymo procesą (ypač etiško ir efektyvaus DI įrankių naudojimo ugdymo procese gebėjimų plėtojimas), tolesnis kompetencijų, reikalingų įtraukties principui įgyvendinti, tobulinimas (taip pat ir gabių vaikų ugdymo sistemos kūrimas, siekiant atliepti rajono gyventojų poreikį). Gyvenant sudėtingu laiku geopolitiniu požiūriu ypač svarbus mokykloje pilietinio ir patriotinio ugdymo kompetencijų stiprinimas, pabrėžiant kritinio mąstymo ir medijų raštingumo gebėjimų bei atsparumo dezinformacijai didinimą“, – teigė V. Kazakauskienė. Direktorė taip pat akcentavo, kad svarbu nepamiršti ir ugdymo praktikos, didaktinių ir dalykinių kompetencijų tobulinimo, skiriant dėmesį STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) ugdymo kokybės gerinimui, užtikrinti Tūkstantmečio mokyklų programos veiklų tęstinumą. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu tęsti lyderystės kompetencijų tobulinimą visais lygmenimis – nuo įstaigos vadovo iki mokytojo ir klasės vadovo bei užtikrinti ne tik mokinių socialinį emocinį ugdymą, bet atkreipti dėmesį ir į pedagoginių darbuotojų profesinės motyvacijos stiprinimą ir jų psichologinės ir emocinės sveikatos gerinimą.
„Manau, kad Švietimo centro darbuotojų lyderystė ir sutelktumas, gebėjimas reaguoti į švietimo kaitos ir technologinius iššūkius, bendradarbiavimas ir komunikacija tiek tarpusavyje, tiek su Švietimo ir sporto skyriumi, tiek su mokyklomis, tiek su mokytojų dalykiniais būreliais bei Mokytojų metodine taryba, bus ir tolesnis centro veiklos, prisidedančios prie ugdymo kokybės gerinimo rajone, sėkmės pagrindas“, – apibendrino Švietimo centro vadovė.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Emilijaus NEKROŠIAUS nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
