Endriejaviškis verslą išmainė į gyvulininkystę

Pernai Klaipėdos rajone 79 laikytojai deklaravo 5421 vištą, 6 augino 1100 putpelių, 10 laikė 287 antis, 8 turėjo 77 žąsis, 2 laikė 69 fazanus, 6 augino 45 kalakutus, tiek pat ir pentardų.

Mėsinių galvijų ūkį puoselėjantys ūkininkai Venckai iš Endriejavo seniūnijos užaugintą prieauglį parduoda veislei, o mėsai skirtus skerdžia skerdykloje ir realizuoja patys. Nedideliame ūkyje dirba šeimos nariai, nes kaime rasti darbuotoją sudėtinga.

Praėjusį rudenį rajono ūkininkų vakaronėje Rasa ir Saulius Venckai buvo nominuoti už ryžtą auginti mėsinius galvijus.Pasirinko nereiklius angusus

„Sunku kaime – nebėra darbuotojų, – sakė endriejaviškis Saulius Venckus, verslą išmainęs į mėsinės gyvulininkystės ūkį. Nedideliame ūkyje dirba su žmona Rasa, kuri yra šeimos ūkio apskaitininkė. Dvidešimtmetis sūnus Vykintas – dešinioji tėčio ranka. Plungės technologijų verslo mokykloje besimokantis vaikinas dar paauglystėje susitaupė pinigų ir nusipirko aubrakų veislės telyčaitę, kurią užaugino miestelio sodyboje, prie savo namų. Dabar gražuolė plačiais ragais puošia angusų bandą.

Prieš 5 metus ūkininkauti pradėjęs S. Venckus iš Vokietijos parsivežė 35 mėsinės angusų veislės telyčias, už jas sumokėjęs 125 tūkst. eurų, tačiau dalį išlaidų kompensavo valstybė.

Ūkininkas jau užaugino ir pardavė veislei nemažai telyčių. S. Venckus, deklaravęs 70 hektarų žemės, turi 70 angusų veislės galvijų. Pasiteiravus, kodėl buvęs verslininkas pasirinko gyvulininkystę, jis šmaikštavo, kad patirties turi iš vaikystės – kolūkių metais teko su kitais bendraamžiais vasarą ganyti kaimo gyventojų karves, nes tokia buvusi tvarka.

Veislinę mėsinių angusų bandą ūkininkas įkurdino Toliotų kaime, netoli savo naujų, dar neįrengtų namų. Gyvulius saugo retos veislės aviganis šuo.

S. Venckus negiria neįprastai šiltos žiemos, nes aptvare gyvuliai klimpsta beveik iki pilvo. Angusai – sena mėsinių galvijų veislė. Beragiai, rudos ir juodos spalvos gyvuliai nereiklūs, ištvermingi, lengvai prisitaiko įvairiomis sąlygomis, nebijo šalčio, todėl tebėra lauke. Ūkininkas jiems įrengė pastogę, bet galvijai ten slepiasi nuo karščio ar ilgalaikių liūčių.

Romantikos nedaug

Aptvare angusų karvės, bulius reproduktorius ramiai rupšnojo pašarą, netgi šiaudus. R. Venckienė parodė gojelį, kurį buvo nugraužusios karvės – puikios „žoliapjovės“. „Jos net eglaičių šakas skabo“, – sakė ji.

Venckai gyvulius puoselėja šerdami savo užaugintais ir pagamintais pašarais – ne tik žoliniais, bet ir traiškytais grūdais. Tačiau kartais atsitokėja, jog per daug juos lepina – sunkiai veršiuojasi karvės, todėl tenka taikyti „dietą“.

Kai aptvare pašaro ar žolės iki soties, gyvuliai niekur nesitraukia. Bet vasarą ne kartą buvo ištrūkę, nes užklystantys žvėrys buvo nutraukę aptvarą, ir šie pasinaudojo galimybe ištrūkti į laisvę. Tačiau užtenka šeimininkui sušvilpti, ir šie sugrįžta. „Esu ištreniravęs“, – šypsojosi ūkininkas. Jis prisiminė, jog prieš trejetą metų į ganyklą atslinkę vilkai bandė sudoroti veršelį, nors angusų veislės galvijai labai gina savo jauniklius. Tačiau tą kartą išgelbėjo Saulius.

Rūpesčių mažiau nei pieno ūkyje, tačiau R. Venckienė šyptelėjo, jog romantikos čia nėra. Visgi gražu žiūrėti į galvijus, ypač šiltuoju metu, stebėti jų elgseną. „Jaunikliai labai gyvybingi – gavę krekenų, tuoj pat sustiprėja ir jų nebepavysi. Kaip smagu būna ženklinti prieš porą dienų gimusius veršelius – sunku pagauti“, – šypsojosi Vykintas.

Rasa pasakojo, kad pernai vasarą dvynius veršelius atsivedusi karvė vieno nepripažino ir neleido žįsti. „Man teko girdyti iš buteliuko, – sakė pašnekovė. – O kartą nesėkmingai apsiveršiavusi karvė – veršelis buvo negyvas, tris dienas nesitraukė iš tos vietos.“

Beje, angusai – ilgaamžiai, per savo amžių galintys atsivesti 15 veršelių.

Jautieną realizuoja patys

Angusai užauga iki tonos, tačiau Venckai dažniausiai augina 2 metus, kad svertų 600–700 kg. Galvijų neparduoda mėsos perdirbimo įmonėms, o veža į skerdyklą ir savo užaugintų gyvulių mėsą parduoda artimų klientų ratui, internetu, Gargždų prekyvietėje, fasuoja vakuume ir veža į užsienį. Skerdienos kaina – nuo 10 eurų už kilogramą, o supirkėjai moka tik 1,8 Eur už gyvojo svorio kilogramą.

Angusų veislės galvijų mėsa – aukštos kokybės, „marmurinė“, sultinga ir minkšta. „Jeigu poreikis yra, galime klientams atvežti į namus“, – sakė ūkininkai.

Venckų dukra Kamilė taip pat turi mėsinių galvijų ūkį. Vykintas, baigęs Plungės technologijų verslo mokyklą, įgijęs ūkininkauti reikalingų žinių, taip pat įkurs jaunojo ūkininko ūkį.

Šeima pasirinko mėsinę galvijininkystę įžvelgdama perspektyvą. Ūkyje dirba tik šeimos nariai.


  • Lietuvos ūkiuose populiariausi mėsiniai galvijai: limuzinai, šarolė, aubrakai, angusai, simentalai, herefordai.
  • Klaipėdos rajono ūkiuose sausio 17 d. registruota 1 994 galvijai: 745 angusai, 63 herefordai, 351 aubrakas, 9 galovėjai, 139 hailendai, 29 wagu, 56 šarole, 210 limuzinų, 130 simentalų, 262 mišrūnai.
  • VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo 13 548 galvijai, iš jų 1 999 – mėsinių veislių. Daugiausia galvijų: Šilalės rajone – 41 146, Šilutės – 38 815, Telšių – 26 702, Plungės – 23 440, Tauragės – 22 888, Skuodo – 22 746, Šakių – 22 059.
  • Angusai – sena mėsinių galvijų veislė. Gerai prisitaikantys prie įvairių sąlygų, greitai bręstantys mėsiniai galvijai. Jie plačiai paplitę pasaulyje ir užima antrąją vietą po herefordų.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių