Lapiškių sodyboje hailendai mėgaujasi žiema
Lapiškių Vasiljevų sodyboje Žvelsos upės pašonėje – egzotiškas vaizdelis: spaudžiant šaltukui banda rusvaplaukių gauruotų hailendų veislės galvijų kramsnojo šieną, gurkšnojo ledinį vandenį ar gulėjo ant sniego. „Žiema – jų mėgstamiausias laikas, ištveria didžiausius šalčius“, – patikino šeimininkas.
Egzotiški, bet nereiklūs
Ant Žvelsos slėnio krašto įsikūrę lapiškiai Rolandas Vasiljevas su žmona Lina prieš 7 metus nusprendė įsiveisti Škotijos hailendų – mėsinių galvijų. „Man patiko šie gražūs, pusiau laukiniai, bet romūs gyvūnai, kuriems nereikia tvarto, jie nereiklūs pašarui ir priežiūrai, nereikia melžti“, – atskleidė jis.
Rolandas įsigijo 6 veislines telyčaites, vėliau bulių reproduktorių – dabar banda išaugusi iki 20 galvijų. Daugiausia karvių žindenių, keli jautukai ir telyčaitės, keletą bulių laiko kitoje vietoje.
Statybininkas R. Vasiljevas, statybose užsidirbantis duoną, tapo ir smulkiuoju ūkininku. „Ne, ne verslui auginame hailendų veislės galvijus“, – purtė galvą pašnekovas, susidomėjęs egzotiškos išvaizdos gyvūnais, mėgstantis juos stebėti ir grožėtis.
Šiltuoju metu galvijai ganėsi laukuose netoli namų, o dabar jie įkurdinti šalia sodybos. Jų teritorija aptverta simboline juosta, bet hailendai iš čia niekur neina. Juk čia netrūksta pašaro: šieno, šienainio ir kitų gardumynų, vandens. Yra stoginė, prie kurios pakreikta šiaudų. Hailendų augintojas numatęs pastatyti didesnę stoginę, išbetonuoti nemažą aikštelę, kad šiltuoju metu lyjant gyvuliams netektų klampoti, būtų lengviau jiems atvežti pašaro.
Gauruoti ilgaragiai galvijai atrodo egzotiškai. Tankus kailis juos apsaugo nuo didžiausių šalčių. Štai kodėl šie galvijai puikiai jaučiasi žiemą. Pasak Rolando, tai jų mėgstamiausias laikas, o vasarą hailendams yra sunkiau – ieško pavėsio.
Hailendų akis dengia ilgi karčiai, kurie saugo nuo infekcijos ir vabalų.
Prisijaukino ir lepina
Dideliais aštriais ragais žindenės karvės atrodo grėsmingai, bet yra jaukios, tik su jomis reikia tinkamai elgtis: ramiai, nemosuoti lazda ar negąsdinti ryškiomis spalvomis bei garsais. „Kartais galvijai tarpusavyje susiremia ragais, jaučiai net iki kraujo susikauna, – pastebėjo Rolandas. – Hailendai jautrūs ir smalsūs – viskas įdomu. Išpylus į lovį grūdus eina apžiūrėti kibirą. Nepasidalija pašaro – vyresnės karvės nustumia jauniklius nuo lovio. Ir vandens šios pirmos puola atsigerti. Vyksta kova už būvį.“
Tai ekstensyvaus auginimo galvijai – užauga iki 650–700 kilogramų. Hailendai ilgaamžiai – sulaukia 30 metų.
R. Vasiljevas savo augintinius šeria ne tik šienu ir šienainiu, bet lepina savo užaugintais traiškytais grūdais, miltais. „Ryte ir vakare lankau savo gyvūnus, o žiemą ir dažniau, nes reikia stebėti, kad neužšaltų vanduo. Girdėjau, kad kai kurie ūkininkai hailendams tik pašaro nuveža, užšalus vandens telkiniui, jie laižo sniegą“, – kalbėjo Rolandas. Jam patinka rūpintis savo augintiniais. Smagu, kad šie pažįsta: ateinantį su kibiru šeimininką visada pasitinka. Pavasarį planuoja parduoti kelias telyčaites. „Bus gaila atsisveikinti“, – prisipažino pašnekovas.
Nemažai investavęs į šiuos gyvūnus ūkininkas nesitiki pelno – augina savo reikmėms. „Pernai paskerdėme buliuką – mėsa labai skani, patiko mūsų šeimai“, – atskleidė Rolandas.
Virginija LAPIENĖ
