Endriejavo bendruomenės slaugytojai ligonis yra svarbiausias
Visą mėnesį Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ skaitytojai buvo raginami dėkoti savo gydytojams, slaugytojams, kitam medicinos personalui, o vėliau išrinkti labiausiai padėkų nusipelniusį medicinos darbuotoją. Pacientų „Ačiū“ nominacija atiteko Endriejavo bendruomenės slaugytojai Reginai Jurkienei, už kurią sulaukta net 87 balsų. Skambinę ar į redakciją laiškus atsiuntę endriejaviškiai apie savo bendruomenės slaugytoją atsiliepė itin pozityviai. „Mūsų Regina, mūsų Reginutė“ – taip šiltai slaugytoją vadino už ją balsavę pacientai. Nuoširdus R. Jurkienės jaudulys atsiimant nominaciją ir akyse sužibusios tikros ašaros nekėlė abejonių, jog tai išties labiau už viską savo pacientus bei darbą mylintis žmogus. Kviečiame ir jus artimiau susipažinti su Endriejavo bendruomenės slaugytoja.
Pacientų įvertinimas pakylėjo
– Regina, ar tikėjotės, jog „Bangos“ skaitytojai išrinks jus labiausiai padėkos nusipelniusia medicinos darbuotoja?
– Jei atvirai, tai laikraštyje perskaičiusi apie organizuojamą padėkos medikams akciją pagalvojau, jog „ačiū“ sąraše tikrai atsidursiu, bet kad laimėsiu, tai net minties nebuvo. Juk tame sąraše buvo gydytojai, prieš kuriuos lenkiu galvą, kurie yra mano autoritetai. O štai nominacija atiteko paprastai kaimo slaugytojai. Puikiai suprantu, jog tai tik Endriejavo žmonių, kurie labai mane palaikė, dėka.
– Ar šis įvertinimas jums svarbus?
– Kiekvienas apdovanojimas yra labai svarbus. O kai tave įvertina už kasdienį darbą, tai nenusakomai svarbu, net sakyčiau pakylėja nuo žemės, įkvepia. Mėgstu sakyti, jog pinigus dalija ministerija, o žmonės dalija tik gerumą, šypsenas, nuoširdumą. Tai daug vertingiau už pinigus.
– Ar prisimenate, kas paskatino pasirinkti tokią profesiją?
– Endriejavo ambulatorijoje slaugute pradėjau dirbti būdama 15 metų. Tada dar mokiausi mokykloje, o po pamokų skubėdavau į ambulatoriją, kur plaudavau grindis, atlikdavau kitus darbus. Buvau nepilnametė, todėl leidimą dirbti tada pasirašė pats ilgametis rajono vadovas Damijonas Karečka. Tuo metu ambulatorijoje dirbęs gydytojas Balčius ir buvo mano įkvėpėjas, kuris paskatino rinktis medicinos studijas. Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į Šiaulių medicinos mokyklą. Ją baigusi gavau paskyrimą dirbti Švėkšnoje, bet ilgam ten nelikau, grįžau į Gargždus, o vėliau atgal į savo gimtąjį Endriejavą. Slaugytoja dirbu jau 36 metus.
Padėti skuba ir naktį
– Ar niekada nesigailėjote pasirinkusi slaugytojos darbą?
– Niekada. Darbas man yra malonumas ir šventė, nežinau, kaip reikėtų gyventi, jei būtų kitaip. Mano dukra dažnai juokdavosi, jog, jei aš pati sergu ir guliu lovoje, tai man išgyti reikia tik ligonio skambučio. Jei paskambina, paprašo pagalbos, tai aš net su aukščiausia temperatūra keliuosi iš lovos ir skubu pas ligonį, kuris kartais jaučiasi geriau nei aš pati. Tokia jau esu. Sergantis žmogus man yra svarbiausias. Vaikystėje augau pas močiutę ir mamos seserį. Ji buvo seselė, pamenu, kaip ją lydėdavau, kai eidavo kokiam žmogui vaistų leisti. Tai ji įdiegė man meilę žmogui, savo darbui. Šias vertybes išsaugojau iki šiol.
– Dirbti kaime tikriausiai ne tas pats kaip mieste. Kuo išskirtinis kaimo mediko darbas?
– Juk kaime visi vienas kitą pažįsta, visi savi, todėl tas artimumo kriterijus dar labiau įpareigoja. Būna, jog naktį pabudusi pamatau, kad pas kaimynus name dega šviesa. Iškart suprantu, jog tikriausiai bėda nutiko, bet naktį nedrįsta skambinti ir kviesti. Tuoj pat šoku iš lovos, apsirengiu ir einu pažiūrėti, ko reikia. Kaip sakė šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje, profesorė Alla Baubinienė, „čia yra kaimas“. Ir kaime galioja kitokios taisyklės. Čia daug jautriau reaguoji į netektis, nes visus žmones pažįsti asmeniškai. Ypač išgyvenu ir verkiu, kai miršta jaunas žmogus.
– Kas padeda jūsų darbe?
– Labiausiai padeda tai, jog supa geri kolegos. Dažnai patarimo, konsultacijos vienu ar kitu klausimu kreipiuosi į Gargžduose dirbančius medikus ir niekada nė vienas nėra atsisakęs padėti. Dažnai ir dėl savo pacientų skambinu, paprašau, jog priimtų, pakonsultuotų. Niekada nesu išgirdusi neigiamo atsakymo. Juk aš esu tik slaugytoja ir būčiau niekas be šalia dirbančių medikų. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad daug metų dirbu su gydytoja Judita Kiaulakiene. Žinau, kad yra daug gydytojų, kurie užgožia savo slaugytojas. Esu laiminga, jog J. Kiaulakienė, atvirkščiai, visada skatina judėti į priekį, tobulėti.
