Skaičiavo laiką ir matavosi muziejininko profesiją: „Minijos“ septintokai – Klaipėdos laikrodžių muziejuje

Koks buvo pirmasis laiko matavimo prietaisas? Kokia darbo specifika muziejuje? Į tokio pobūdžio klausimus bandė atsakyti Gargždų „Minijos“ progimnazijos septintokai, antradienį lankęsi Klaipėdos laikrodžių muziejuje.


Veikla įvairialypė
Pagal Ugdymo karjerai veiklos planą, bendradarbiaujant su regioniniu karjeros centru „Karjeras“, septintokams muziejuje buvo sudaryta galimybė pažinti darbą muziejuje iš arčiau. Nors jaunuoliai sakė neregį savęs tokiame darbe ateityje, tačiau pripažino, kad tai labai įdomi sritis, o profesinis kelias muziejuje nėra toks nuobodus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kultūrinių veiklų koordinatorė Giedrūda Kazonienė papasakojo, kad daug laiko užima parodų rengimas, eksponatų aprašymas, ekspozicijų rengimas, projektų rašymas, edukacijų vedimas, tenka ir straipsnių rašyti, ir t. t. Iš viso muziejuje yra 14 000 eksponatų, o per metus muziejų aplanko 10–15 tūkst. lankytojų. Iš užsienio šalių didelis skaičius yra vokiečių, po to – ispanų, anglų, amerikiečių, prancūzų, portugalų. Daug užsukančių į muziejų užsieniečių yra iš atplaukiančių kruizinių laivų. Vasarą būna užsieniečių bumas, o šaltuoju sezonu – mokinių. Čia vedamos ir integruotos pamokos: pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytoja muziejaus erdvėje veda lietuvių kalbos ir literatūros pamoką, fizikos mokytojas – fizikos ir pan.
Kad darbas muziejuje klotųsi sklandžiai, labai svarbu išmanyti istoriją.


Laikas istorijos plotmėje
Atkreiptas dėmesys, kad į klausimą, kas yra laikas, žmogus siekė atsakyti įvairiais amžiais. Pažinti laiką, išmokti jį skaičiuoti ir valdyti nuo seno bandė visos išsivysčiusios civilizacijos. Aplankę muziejaus ekspoziciją „Minijos“ septintokai įsitikino, kad skaičiuoti laiką ne taip jau paprasta. Pasaulio tautos jį suprato skirtingai, o vieninga laiko skaičiavimo sistema atsirado tik XIX a. Ar žinote, koks buvo pirmasis laiko matavimo prietaisas? Kaip vadinasi saulės laikrodžio rodyklė? Ar teko matyti vandens ir ugnies laikrodžius? Laikrodžių muziejaus pirmojo aukšto ekspozicijoje septintokai atrado pirmuosius laiko matavimo prietaisus – kalendorius. Pamatė saulės laikrodžius ir susipažino su jų istorija ir įvairiais veikimo principais. Muziejuje galima išvysti vandens ir ugnies laikrodžius, apie kurių egzistavimą galbūt net ne visi žinojo. Smėlio laikrodžiai sudomino savo formomis ir konstrukcijomis. Mechaninių, elektromechaninių, elektroninių laikrodžių ekspozicija stebino savo eksponatų gausa ir įvairove, čia pristatyti ir žymiausi šių prietaisų išradėjai, savo išradimais pakeitę laiko skaičiavimo sampratą.
Antrajame muziejaus aukšte galima pakeliauti po skirtingus meno laikotarpius. Šio aukšto ekspozicijoje yra pristatomi renesanso, baroko, rokoko, klasicizmo, eklektikos ir moderno stiliaus laikrodžiai. Ekspozicija papildyta taikomosios dailės kūriniais – baldais ir paveikslais.

Tai įdomu

  • Pirmasis žmonių išrastas laiko matavimo prietaisas buvo kalendorius. Jie pradėti naudoti prieš maždaug 35 tūkstančius metų. Primityviais kalendoriais žmogus apytiksliai nustatydavo gamtos reiškinių periodinį pasikartojimą.
  • Pirmą kartą apie smėlio laikrodį užsiminta III a. pr. Kr. Graikijoje. Pirmuosiuose laikrodžiuose vietoj smėlio pildavo trinto sijoto marmuro, susmulkinto alavo, švino, sėklų. Europoje smėlio laikrodžiai paplito tik XV a., kai pradėtas gaminti skaid­rus stiklas.
  • Ugnies laikrodžiais laikas skaičiuojamas pagal tai, per kokią trukmę sudega dagtis, žvakė ar aliejus. Graduota žvakė jau minima 520 m. e. m. Jū Džiungu poemoje. Viduramžiais bažnyčiose laikas buvo skaičiuojamas pagal sudegusių žvakių skaičių, o vėliau pasirinkta jas graduoti. Jomis buvo matuojamas maldų laikas.
  • Manoma, kad pirmieji vandens laikrodžiai atsirado II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte, Babilone, Kinijoje, Korėjoje, Indijoje. Graikijoje šie laikrodžiai buvo plačiai paplitę ir vadinti „klepsidromis“ (vandens vagis). Pagal veikimo principą jie skirstomi į ištekančius, pritekančius ir persipilančius vandens laikrodžius. Vandens laikrodžius naudojo teismuose, medicinoje – pulsui matuoti, kariuomenėje – sargybai keisti.


Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių