Etninės kultūros būklė Lietuvos etnografiniuose regionuose
Etninės kultūros globos taryba, siekdama išsiaiškinti etninės kultūros būklę savivaldybėse, praėjusiais metais atliko tyrimą, kurio rezultatai ką tik paskelbti Tarybos svetainėje.
Tyrimo metu įvykdyta visų savivaldybių ir regionuose dirbančių etnokultūros specialistų apklausa, kurioje buvo prašoma pateikti duomenis apie etninės kultūros plėtrai skirtas priemones savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose, jų įgyvendinimui skiriamas lėšas, savivaldybių administracijose ir pavaldžiose įstaigose dirbančius etninės kultūros specialistus. Surinkta informacija apie svarbiausias etnokultūrines įstaigas, etnokultūrinės krypties nevyriausybines organizacijas, etnokultūrinį ugdymą ir etninės kultūros specialistų rengimą, ryškiausius etnokultūrinius kolektyvus. Taip pat surinktos žinios apie svarbiausius etnokultūrinius renginius, etninės kultūros įtraukimą į turizmą, 2021 m. išleistus etnokultūrinius leidinius, etninės kultūros sklaidą regioninėje žiniasklaidoje.
Gauti duomenys buvo apibendrinti suskirstant savivaldybių atsakymus pagal etnografinius regionus bei išskiriant didžiuosius miestus – Vilnių ir Kauną.
Tyrimas atskleidė, kad savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuoseetninė kultūra reglamentuojama labai skirtingai. Pavyzdžiui, net pusė tyrime dalyvavusių Žemaitijos savivaldybių turi atskirą etninės kultūros programą, kai tuo tarpu Aukštaitijoje tokios programos neturi nė viena savivaldybė. Didžiojoje dalyje Aukštaitijos savivaldybių etninės kultūros globa reglamentuojama strateginiuose veiklos planuose.Mažosios Lietuvos ir Dzūkijos (Dainavos) savivaldybėse etninės kultūros kuravimas dažniausiai apibrėžiamas bendroje kultūros programoje.
Apibendrinant etninei kultūrai savivaldybėse skiriamas lėšas, pastebėti didžiuliai skirtumai, kurie atsiskleidžia nagrinėjant net ir vieno etnografinio regiono savivaldybių duomenis. Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje – Neringos savivaldybėje etninei kultūrai skirta 0,05 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, tuo tarpu Šilutės savivaldybėje – 0,53 proc.
Paaiškėjo, kad skirtinguose etnografiniuose regionuose gerokai skiriasi etnokultūrinių įstaigų tinklas. Žemaitijoje ir Mažojoje veikia po 4 etninės kultūros centrus. Tuo tarpu Aukštaitijoje tokių nėra nė vieno, tačiau įsteigta net 10 tradicinių amatų centrų. Po keletą amatų centrų turi ir dzūkai bei sūduviai.
Tyrimas parodė, kad beveik visuose etnografiniuose regionuose (išskyrus Aukštaitiją) yra po vieną etninės kultūros kryptį pasirinkusių mokyklą. Visuose regionuose yra po kelias (2–6) mokyklas, kuriose etninės kultūros mokoma kaip atskiro dalyko. Visuose regionuose populiariausia etninės kultūros mokyti įtraukiant tai į neformalųjį švietimą.
Su tyrimo rezultatais išsamiau galima susipažinti Etninės kultūros globos tarybos svetainėje: https://ekgt.lt/veiklos-sritys/etnines-kulturos-bukles-stebesena/Šiuo metu tyrimo duomenys tikslinami ir bus papildyti.
EKGT informacija
