Etnologas, prof. dr. Rimantas Balsys – netradicinis mokslininkas

„Bangos“ laikraščio redakcija nuoširdžiai sveikina prof. Rimantą Balsį 65-ojo gimtadienio proga. Ačiū už ilgametę kūrybinę draugystę. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys įsitikinęs, kad jo gyvenime taisyklė – devyni amatai – dešimtas badas negalioja. Krepšinis, gitara, pirtis, kūrybinė veikla sodyboje – tik dalis veiklų, kuriomis klaipėdietis pulsuojantį gyvenimą bando pagauti už uodegos.

Etnologo, Klaipėdos universiteto habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Rimanto Balsio vardas gerai žinomas ne tik uostamiestyje, bet ir Klaipėdos rajone. Čia jis nemažą laiko tarpą gyveno ir buvo aktyvus rajono visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyvis. Tai liudija 2007 metais R. Balsiui įteikta Agluonėnų seniūnijos I. Simonaitytės vardo premija. Nuo savęs, kaip šių eilučių autoriaus, ne be pasididžiavimo galiu pasakyti, jog, ginantis mokytojo metodininko vardą tuometinėje Gargždų „Kranto“ vidurinėje mokykloje, R. Balsys buvo mano praktinės veiklos stebėtojas ir vertintojas. Rimantas pats šešetą metų yra dirbęs lietuvių kalbos mokytoju, jo pirmoji baigta aukštojo mokslo įstaiga – tuometiniai Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai (dabar – Klaipėdos universitetas).
Netradicinis profesorius
Norint išvardinti visus gerbiamo profesoriaus nuopelnus, jo išspausdintus mokslinius straipsnius, monografijas, stažuotes užsienio universitetuose, redkolegijų narystes įvairiuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, reikėtų skirti nemažai laikraščio ploto. Šio straipsnio tikslas kitoks – garbingo jubiliejaus proga priminti rajono gyventojams, su kokia iškilia asmenybe teko ne vienam iš mūsų bendrauti, kai kuriems ši bendrystė tęsiasi ir dabar.
Rimantas – netradicinis mokslininkas, be pagrindinės krypties – etnologijos, pasižymintis didele pomėgių įvairove: tai ir medžio drožyba, dainuojamoji poezija, krepšinis ir, žinoma, prisiekusio pirtininko bei gerą humoro jausmą turinčios asmenybės reputacija. Visos šios sritys – ne šiaip laisvalaikio leidimo mėgėjiški pomėgiai, nes yra surengęs drožinių parodą, dainuojamosios poezijos koncertų. Žurnalistams, ieškantiems savo straipsniams įdomių temų, tokia asmenybė – tikras aukso grynuolis. Dėmesio tiek iš uostamiesčio „Klaipėdos“ ir „Vakarų ekspreso“ dienraščių, tiek iš Klaipėdos rajono „Bangos“ laikraščio, tiek iš kitų Žemaitijos regiono rajoninių laikraščių jau antrą dešimtmetį Rimantas tikrai nestokoja.
Augo kartu su Klaipėdos universitetu
Prof. R. Balsys per keletą dešimtmečių yra gana smulkiai išdėstęs požiūrį į savo pagrindines veiklos sritis – etnologiją, mitologiją, folkloristiką, jų reikšmę praeityje, dabartyje ir ateityje. Ne ką naujo čia bepridėsi. Belieka tik paminėti, kad, paties profesoriaus teigimu, meilę liaudies kūrybai ir postūmį į mokslinių tyrinėjimų kelią suteikė tuometinės Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų profesorė Audronė Jakulienė-Kaukienė ir fakultetuose tautosakos kursą vedusi Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakininkė profesorė Bronislava Kerbelytė, kuri vėliau tapo jo rašomos disertacijos vadove. 1998–2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto jungtinėje doktorantūroje R. Balsys apsigynė humanitarinių mokslų daktaro vardą. Rimantas nuo 1991 metų pradėjo dėstytojo darbą Klaipėdos universitete, galima sakyti, buvo jo, kaip savarankiškos aukštosios universitetinės mokyklos, vienas iš kūrėjų. Štai mokslinės karjeros laiptai: 1997–2006 m. Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas, 2006–2015 m. – dekanas, 2017–2018 m. – Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas, nuo 2018 m. – Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Profesorius. R. Balsio išleistos knygos, kurių dažną puslapį lydi gausios pirminių šaltinių nuorodų išnašos, tikrai skirtos ne laisvalaikio pasiskaitymams. Panūdus sužinoti, kiek šios knygos aktualios adresatui, internetinio portalo patogupirkti.lt puslapyje radau, jog iš pateiktų devynių šiuo metu galima įsigyti dar dvi, kurių vienos R. Balsys yra ne autorius, o sudarytojas, kitos išpirktos… Rezultatas pats kalba už save…

,,Su Jumis ir dėl Jūsų“
R. Balsio išleistų leidinių yra tikrai ne septyni ar devyni, o žymiai daugiau. Tuo buvo galima įsitikinti šiomis dienomis pravėrus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto duris ir pasižvalgius po erdves. Čia tarp kitų leidinių puikavosi dvi vien šiais metais išleistos knygos: monografija – „Gyvūnai baltų mitologijoje. I tomas: Gaidys ir višta“ ir jubiliejinė knyga „Balsys. Rimantas. Metai (20, 35, 65) ir darbai“, kurioje apžvelgiamas jo gyvenimo ir mokslinės veiklos kelias, pateikiami kolegų vertinimai, svarbiausių darbų analizės, fotografijos iš įvairių veiklos etapų.
Vasario 25 dienos vakarą šio pastato Vitražinė menė buvo pilnut pilnutėlė. Atrodo, visa Klaipėdos miesto akademinio pasaulio dalis susirinko paminėti R. Balsio 65-metį jam skirtame vakare. Vakarą vedęs pats jubiliatas buvo pasiryžęs viską pakreipti šiek tiek kitokia linkme, jis sakė: „Įprastai toks vakaras yra skirtas jubiliatui, man, tačiau norėčiau, kad jis būtų kitoks: su Jumis ir dėl Jūsų, mieli susirinkusieji.“ Iš tikrųjų taip ir vyko, bent pirmoje dalyje. Rimantas dėkojo susirinkusiems kolegoms, pažįstamiems ir draugams, savo pirmiesiems mokytojams, teigdamas, jog labai svarbu, kai jaunas žmogus savo kelyje sutinka tikrą pasišventusį pedagogą, į kurį pats norėtų lygiuotis. Jam pačiam pasisekė, kadangi tokių yra sutikęs mokykloje, vėliau čia, tuometiniuose Klaipėdos fakultetuose, tokia pedagogė buvo docentė (vėliau profesorė) Audronė Jakulienė, kai dalyvaudamas jos vadovaujamame folkloro ansamblyje „Vorusnė“ tarsi gavo antrą diplomą – meilę liaudies kūrybai, tautosakai.
Profesorius skaitė Just. Marcinkevičiaus, V. Mačernio eiles, vargonavo koncertmeisterė Eglė Bandzevičienė, fortepijonu skambino docentė Inga Maknavičienė, dainavo profesoriaus Algirdo Šumskio vadovaujamas mišrusis choras. Vėliau Rimantas paėmė į rankas gitarą ir, pritariant smuiku Klaipėdos kamerinio orkestro smuikininkui Juozui Staniuliui, atliko dainuojamosios poezijos parengtą repertuarą.
Antroji vakaro dalis – skirta jubiliatui. Sveikinimai, gėlių puokštės, dovanos, linkėjimai. Maloniai nuteikė, kad tarp visų sveikintojų buvo Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, kuri dėkojo profesoriui už jo suteiktą pagalbą kuriant Dovilų etninės kultūros centrą (dabar – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras – aut. pastaba), dovanotus savo rankomis išdrožtus medžio drožinius. Sveikino gargždiškių vyrų krepšinio mėgėjų komanda, su kurios nariais krepšinio aikštelėje du kartus per savaitę profesorius susitinka Gargžduose.
Egidijus ŽIEDAS

Išskirtinį dėmesį R. Balsys skiria Klaipėdos universitetui. Anot jo, per du dešimtmečius miestas įgijo vis stiprėjančią akademinę bendruomenę, aktyvią, kūrybingą ir vis labiau motyvuotą studentiją.
„Tegul kalba skeptikai, ką nori, būsiu kategoriškas – miestas be universiteto neturi jokios ateities“, – konstatuoja R. Balsys.