Festivalio „Salve Musica“ atidarymo koncerte pasirodys žymus brazilų fleitininkas R. Calveyra

Klaipėdos koncertų salė pradeda šventinės klasikos festivalį „Salve Musica“. Atidarymo koncerte „Corelli ir Telemannas: veidrodinis kambarys“ kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, muzikuos iš Brazilijos kilęs pripažintas barokinės muzikos atlikėjas Rodrigo Calveyra. Koncertas vyks gruodžio 3 d. 18.30 val.

„Šioje programoje girdėsime begalinę virtinę sąšaukų tarp italų ir vokiečių muzikoje gyvavusių įvaizdžių. Tai projektas, sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos kameriniam orkestrui ir senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“ iš Vilniaus“, ‒ apie būsimą programą pasakoja R. Calveyra.

Išilginės fleitos ir korneto virtuozas R. Calveyra koncertuoja kaip solistas su orkestrais Brazilijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje ir kitur. Jis dalyvavo prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose. R. Calveyra yra Brazilijoje įsikūrusio ansamblio „Instrumentarium“ bei Vilniuje gyvuojančio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas. Vienas iš minėto kolektyvo veiklos tikslų yra populiarinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinį paveldą. 

„XVI ir XVII amžių sandūroje – baroko epochos pradžioje – Italija buvo naujų muzikos stilių lopšys. Iškilių to meto italų kompozitorių, kaip kad Claudio Monteverdi ar Francesco Cavalli, įtaka buvo juntama visoje Europoje. Vokiečių muzikai keliavo į Italiją mokytis pas didžiuosius italų meistrus. Vienas tokių buvo Heinrichas Schützas, mokęsis pas Giovanni Gabrieli ir C. Monteverdi Venecijoje. Po mokslų H. Schützas sugrįžo į Vokietiją ir ėmė kurti muziką, praturtintą itališkos muzikos elementais“, – koncerto su Klaipėdos kameriniu orkestru programą komentuoja R. Calveyra.

Taip susiklostė nauja muzikos kalba, kuri vėliau vėl atkeliavo iki Italijos, taip sukurdama savotišką stilistinę kilpą tarp dviejų šalių. Dar vėliau italų smuikininkas ir kompozitorius Arcangelo Corelli, kurio kūryboje užgimė tokie ir šiandien žinomi žanrai, kaip sonata ir koncertas, kurį laiką tarnavo Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II Emanuelio dvare. Po daugelio metų vokiečių kompozitorius Georgas Philippas Telemannas savo muzikoje naudojo daugybę itališkos kilmės elementų, tokių kaip koncerto formą ar itališko stiliaus ariją Uvertiūroje-siuitoje. Šioje programoje paliečiamos ir kitos abipusės įtakos, atsispindėjusios concerto grosso ir kantatos, siuitos ir koncerto žanrų, vokalinės ir instrumentinės muzikos jungtyse.“

Taip pat barokinės muzikos programoje soluos Renata Dubinskaitė (mecosopranas). Ji taip pat yra „Canto Fiorito“ narė, aktyvi šio ansamblio ir kitų senosios muzikos projektų organizatorė. Įdomu, kad R. Dubinskaitė yra baigusi ne tik solinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet prieš tai studijavo dailės istoriją bei teoriją Vilniaus dailės akademijoje ir apsigynė menotyros mokslų daktaro disertaciją.  

Viename interviu dainininkė pripažino, kad šios abi sritys jos gyvenime labai stipriai papildo viena kitą. „Kadangi senosios muzikos atlikėjas būtinai turi būti ir tyrinėtojas, nepakanka tik paimti natas ir jas padainuoti. Privalai ištyrinėti kontekstą, žinoti apie stilių, skaityti traktatus, kurie parašyti tame amžiuje, kad suprastum kaip tą muziką atlikti. Humanitarinis išsilavinimas ir sukauptos žinios apie dailę, architektūrą ir kitas meno sritis man padeda suvokti baroką kaip stilių. Aš labai mėgstu ieškoti paralelių tarp muzikos ir dailės bei jas pateikti klausytojams“, ‒ teigia R. Dubinskaitė.

Barokinė muzika neįsivaizduojama be klavesino, tad jo partiją koncerte gros atlikėja iš Latvijos Gertruda Jerjomenko.  

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių