Gargždų ateitis iki 2046-ųjų: pristatyti du miesto plėtros variantai

Kaip Gargždai galėtų pasikeisti per artimiausius du dešimtmečius? Kur numatoma miesto plėtra, kiek gyventojų čia galėtų gyventi ir kaip keisis gyvenamoji aplinka? Apie tai kalbėta spalio 15 dieną Gargždų kultūros centre vykusiame miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos viešame pristatyme. Gyventojams pateikti du miesto vystymo variantai, numatantys skirtingą plėtros mastą. Nors galutiniai sprendiniai dar neparengti, susitikime aptartos ne tik ilgalaikės miesto augimo perspektyvos, bet ir konkrečios gyventojams rūpimos problemos.

Kodėl prireikė pokyčių?
Pristatymą pradėjęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius paaiškino, kad Gargždų miesto bendrasis planas keičiamas įvertinus galiojančių teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus. Šiuo metu galiojantis miesto bendrasis planas parengtas 2013 metais. Per daugiau kaip dešimtmetį keitėsi tiek miesto vystymosi poreikiai, tiek teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai.
G. Kasperavičius iš karto atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad šis pristatymas dar nereiškia galutinių sprendimų priėmimo. „Čia yra koncepcijos alternatyvos ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Po to bus sprendinių konkretizavimas“, – aiškino vyr. architektas.
Bendrojo plano keitimo dokumentus rengiančios MB „Quinary urbana“ direktorė Lina Panavaitė pristatė atliktus darbus ir dvi miesto plėtros koncepcijos alternatyvas. Pasak jos, prieš rengiant koncepciją įvertinta miesto urbanistinė struktūra, žemės naudojimas, gamtinė aplinka, susisiekimo sistema ir inžineriniai tinklai. Koncepcija rengiama 20 metų perspektyvai – iki 2046-ųjų, o konkretūs bendrojo plano sprendiniai numatomi 10 metų laikotarpiui.
Dvi augimo kryptys
Rengiant koncepciją vertintos Gargždų gyventojų skaičiaus kitimo prognozės, nuo kurių priklauso būsimas būsto ir infrastruktūros poreikis. Pristatymo medžiagoje pateikti trys galimi augimo scenarijai: iki 2046 metų gyventojų skaičius galėtų siekti 18,3 tūkst., 20,3 tūkst. arba 22,3 tūkst. Dviem miesto plėtros koncepcijos variantams pasirinktos pirmosios dvi prognozės. Abiem atvejais nagrinėjama ta pati 1 935,4 hektaro teritorija, tačiau skiriasi numatomas gyventojų skaičius ir apskaičiuotas plotų poreikis.
Pagal pirmąjį variantą, kuriame prognozuojama apie 18,3 tūkst. gyventojų, naujoms gyvenamosioms teritorijoms reikėtų maždaug 70 hektarų. Bendras urbanizuojamų ir modernizuojamų teritorijų poreikis siektų apie 189 hektarus.
Antrasis variantas grindžiamas didesnio gyventojų skaičiaus – apie 20,3 tūkst. – prognoze. Pagal jį naujų gyvenamųjų teritorijų poreikis sudarytų apie 80 hektarų, o bendras urbanizuojamų ir modernizuojamų teritorijų poreikis – apie 216 hektarų.
Vertinant būsto poreikį atsižvelgta ir į vienam gyventojui tenkantį naudingąjį gyvenamąjį plotą. Pristatymo duomenimis, šiuo metu jis vidutiniškai siekia 32,7 kvadratinio metro. Pirmajame koncepcijos variante skaičiuojama 37, antrajame – 40 kvadratinių metrų vienam gyventojui. Šie rodikliai nereiškia, kad visi nurodyti plotai bus užstatyti. Jie naudojami vertinant ilgalaikes miesto vystymosi galimybes.
Abiejuose koncepcijos variantuose taip pat nagrinėjamos gyvenamųjų, paslaugų ir pramonės teritorijų vystymo galimybės, susisiekimo bei inžinerinės infrastruktūros plėtra, žaliųjų erdvių ir rekreacinių teritorijų išsaugojimas. Konkretesni teritorijų naudojimo reglamentai bus nustatomi tolesniame bendrojo plano rengimo etape.
Palankesnė – antroji alternatyva
Kartu su koncepcijos variantais pristatyta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Joje nagrinėtas galimas siūlomų sprendinių poveikis gamtinei ir socialinei aplinkai, kraštovaizdžiui bei kitiems aplinkos komponentams.
Vertinimo rezultatai parodė, kad ilgalaikių pasekmių požiūriu antroji alternatyva sulaukė daugiau teigiamų įvertinimų – 17, o pirmoji – 14. Antroji palankiau įvertinta dėl teritorijų funkcinio zonavimo, susisiekimo galimybių ir žaliųjų erdvių tarpusavio ryšių. Vis dėlto vertinime pažymėta, kad gatvių tinklo plėtra gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui, biologinei įvairovei ir vandens aplinkai.
Pagal pristatytas SPAV išvadas antroji alternatyva laikoma palankesne, tačiau tai dar nereiškia, kad ji galutinai pasirinkta.
Sodininkų bendrijų problema
Po pristatymo vykusioje diskusijoje gyventojai kėlė praktinius teritorijų naudojimo ir infrastruktūros klausimus. Vienas jų – sodininkų bendrijų ateitis. Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „Obelėlė“ valdybos pirmininkas Romualdas Barysas atkreipė dėmesį, kad dalis sodų teritorijų faktiškai tapusios nuolatinio gyvenimo vietomis, tačiau jų teisinis statusas ir infrastruktūros priežiūra tebekelia problemų. Kalbėta apie statybų reikalavimus, gatvių perdavimą Savivaldybei ir bendrijoms tenkančią infrastruktūros priežiūros naštą.
Plano rengėjai paaiškino, kad koncepcijoje sodininkų bendrijų teritorijoms numatomos mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų vystymo galimybės. Tačiau, kaip pabrėžė G. Kasperavičius, bendrojo plano sprendiniai savaime nepakeičia bendrijų teisinio statuso. Tam reikalingos atskiros procedūros, pačių bendrijų iniciatyva ir Savivaldybės dalyvavimas.
Dovilų gyventojų nerimas
Ar Dovilų karjeras neliks Gargždų teritorijoje? Toks klausimas kilo viešame pristatyme dalyvavusiam Dovilų bendruomenės atstovui Žilvinui Pranauskui, koncepcijos brėžinyje pamačiusiam Dovilų ir Skaidriojo karjerų teritorijas. Vyras teiravosi, ar neplanuojama keisti administracinių ribų. Jis kelis kartus pažymėjo, kad doviliškiams ypač svarbus Dovilų karjeras su paplūdimiu ir kita infrastruktūra – šia teritorija bendruomenė naudojasi ir rūpinasi, todėl norėtų ją išsaugoti savo miestelio ribose.
Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė taip pat akcentavo šios teritorijos svarbą miesteliui. Plano rengėja L. Panavaitė paaiškino, kad bendrasis planas rengiamas ankstesnio dokumento apimtyje, o karjerai yra Dovilų miestelio administracinėse ribose. Savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas patikino, kad administracinės ribos nekeičiamos, tad doviliškiams dėl to nerimauti nereikia.
Susitikime gyventojai taip pat teiravosi dėl numatomų gatvių trasų ir jų poveikio gyvenamajai aplinkai. Plano rengėjai priminė, kad šiuo metu pristatoma koncepcija, o detalesni sprendiniai bus nagrinėjami vėliau.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas