Tarp ateities planų – pokalbis apie tai, kas svarbu šiandien
Šiandien mokyklose daug kalbama apie tai, kas jauno žmogaus laukia ateityje: ką pasirinksi, kur stosi, kuo būsi, ką turi pasiekti. Tačiau gerokai rečiau sustojama prie to, kuo jis gyvena šiandien. O jo kasdienybėje yra visko – vienatvės, savivertės klausimų, sudėtingų santykių, abejonių, nepatogių situacijų.
Būtent tokį tikrą ir nesušvelnintą pokalbį į Klaipėdos rajono mokyklas siekė atnešti projektas „(Iš)gyvenimo tekstai“.
Spalio pradžioje, per dvi dienas Veiviržėnų Jurgio Šaulio, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijose surengti penki susitikimai su 9 – 12 klasių mokiniais. Juos vedė projekto autorė Agnė Vilimė ir rašytojas bei aktorius Elijas Martynenko.
Susitikimuose literatūros kūriniai tapo ne pamokos ar analizės objektu, o atspirties tašku pokalbiui. E. Martynenko skaitė Ch. Palahniuko „Kovos klubo“, H. Yanagihara romano „Mažas gyvenimas“ ir V. E. Franklio knygos „Žmogus ieško prasmės“ ištraukas, dalijosi savo patirtimis, o pokalbis sukosi apie tris temas – vienatvę, savivertę ir viltį.
Svarbi susitikimų dalis buvo paties E. Martynenko gyvenimo patirtys. Kalbėdamas apie tekstus, jis grįžo į savo paauglystę, santykį su savimi, sudėtingesnius gyvenimo etapus ir pasakojo, kodėl vienos ar kitos knygos tuo metu jam tapo svarbios. Literatūra čia susijungė su tikra žmogaus istorija – tekstas tapo pradžia pokalbiui apie tai, kas pažįstama ir šiandienos paaugliui.
„Norėjosi parodyti ne tai, kad egzistuoja kelios knygos, kurias perskaičius bus lengviau gyventi. Elijui svarbūs vieni tekstai, kitam žmogui jie gali visiškai nieko nereikšti. Daug svarbesnė pati mintis, kad verta ieškoti savo – knygos, dainos, filmo, sakinio, o gal žmogaus, kuris tam tikru metu padeda geriau suprasti save“, – sako projekto iniciatorė A. Vilimė.
Pasak A. Vilimės, po penkių susitikimų vienu ryškiausių įspūdžių tapo ne tik mokinių klausimai ar reakcijos, bet ir akimirkos, kai auditorijoje įsivyraudavo visiška tyla.
„Buvo juoko, buvo klausimų, bet buvo ir momentų, kai keli šimtai jaunų žmonių tiesiog labai atidžiai klausėsi. Nesiimu spręsti, ką tuo metu kiekvienas jautė ar apie ką galvojo. Tačiau buvo akivaizdu, kad kai kurios temos sustabdo. Norėjosi į mokyklos erdvę atnešti daugiau tikro gyvenimo – su nepatogiais, kartais net šokiruojančiais žodžiais, atviromis istorijomis ir patirtimis, apie kurias ne visada lengva kalbėti. Tokio gyvenimo, kuriame iš tiesų visi gyvename“, – pasakoja A. Vilimė.
Būtent toks atviras susitikimų formatas, mokytojų akimis, buvo viena stipriųjų projekto pusių.
„Manome, kad toks formatas gali padėti jaunam žmogui lengviau atpažinti ir įvardyti tai, ką jis išgyvena. Kartais apie savo emocijas kalbėti sunku, tačiau kito žmogaus istorija ar literatūrinis tekstas padeda rasti tinkamus žodžius. Išgirdęs panašias patirtis, jaunas žmogus gali pasijusti suprastas ir suvokti, kad nėra vienas. Gyvas, nuoširdus pokalbis taip pat skatina drąsiau kalbėtis ir prireikus ieškoti palaikymo“, – sako Ineta Ruškė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Kalbant su jaunimu apie vienatvę, savivertę, sudėtingas patirtis ir viltį, svarbus buvo ne tik atvirumas, bet ir atsakingas požiūris į jautrias temas. Rengiant susitikimų turinį ir mokiniams skirtą refleksinę medžiagą konsultuotasi su psichologe Vika Gridiajeva – kartu aptartos temos, klausimai ir refleksinės užduotys. Mokiniams skirtoje medžiagoje taip pat pateikta informacija, kur kreiptis, kai su savo išgyvenimais būti vienam tampa per sunku.
Literatūra negali išspręsti jauno žmogaus problemų ir neturi pakeisti profesionalios pagalbos. Tačiau knyga, filmas, daina ar kito žmogaus istorija gali padėti atpažinti tai, ką pats išgyveni, ir rasti tam žodžius. O kartais būtent nuo žodžių prasideda pokalbis.
Projektą „(Iš)gyvenimo tekstai“ įgyvendino VšĮ „Word Lab“. Projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.
Užsak.
Foto: Vidūnas Kulikauskis
