Gargždų bažnyčios choro giesmės susilies su varpų skambėjimu
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Sumos choras savo skambėjimu pakylėja ne tik parapijiečių dvasią. Nuvykę į kitas Telšių vyskupijos bažnyčias gargždiškiai savo giesmėmis praturtina šv. Mišias. „Mes siekiame nepaprasto skambėjimo – repetuojame, stengiamės, tobulėjame ir sulaukiame gražių atsiliepimų“, – kalbėjo vargonininkas ir vadovas Petras Katauskis. Apie šio choro veiklą per pastaruosius tris dešimtmečius parengta knyga, bet trūksta lėšų ją išleisti. Mintimis apie choro dalyvių pastangas tobulėti, jų prasmingas išvykas ir Šv. arkangelo Mykolo atlaidų iškilmes rytoj, sekmadienį, dalijosi ilgametis choro vadovas P. Katauskis.
Pirmenybė – žmogaus balsui
– Gargždų bažnyčios Sumos choro dalyviai neapsiriboja giesmių atlikimu – stengiasi pažinti krašto istoriją per bažnytinį paveldą ir siekia žinių, plečia savo akiratį keliaudami ne tik po Žemaitiją. Kur šią vasarą vedė kelionės?
– Mūsų vasara prasidėjo Šv. Jono Krikštytojo atlaidais Gargždų bažnyčioje. Viena reikšmingesnių išvykų – į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Liepos mėnesį Gargždų dekanato dienoje choras giedojo Sumos Mišiose, o po to į Kalvarijos kalnus giedodama išėjo jaunimo šlovintojų grupė, kuriai pritarė kvintetas iš Telšių – smagu buvo giedoti. Išbandėme naujos muzikinės stilistikos Mišias. Dalyvauti Gargždų dekanato dienoje – atsakingas momentas, nes atstovaujame Gargždų parapijai. Stengėmės, kad apie mūsų chorą būtų geri atsiliepimai.
Vėliau surengėme piligriminę kelionę į Mosėdį ir Skuodą, prieš tai užsukdami į Salantų bažnyčią. Buvo įspūdinga ryte, ne Mišių metu, ne prie vargonų, o grožintis šių maldos namų architektūra, džiaugiantis puikia akustika, giedoti giesmes. Prisiminėme išėjusius choristus, kilusius iš šio krašto. Mosėdyje mūsų laukė kanauninkas Egidijus Zulcus. Giedojome bažnyčioje Mišių metu skambant daugiau nei prieš šimtmetį pagamintiems vargonams. Skuode mūsų laukė kunigas Saulius Damašius, kuris aukojo Mišias. Buvo įdomu giedoti šioje aplinkoje, kur įrengta šiuolaikinė garso technika. Gerai nuteikė malonūs mosėdiškių ir skuodiškių atsiliepimai apie mūsų chorą. Beje, Skuodo bažnyčioje choro nebėra – keli žmonės ateina į Sumą pagiedoti.
Smagu, kad choristai neabejingi aplinkai, istorijai. Jų akys spindėjo Mosėdyje, Akmenų muziejuje klausantis gidės pasakojimo apie tai, iš kur jie atriedėjo. Miestelio mokykloje stebėjosi išskirtine mamuto iškasena. Choristai kasmet trokšta dalyvauti Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos atlaiduose ir piligriminėse kelionėse. Rugsėjį lankėmės Šiluvoje, giedojome koplyčioje, Mišiose, kur nuostabi akustika. Laimingi klausėmės kitų bažnytinių chorų – tai mums pamoka. Šiluvos atlaiduose giedojo ir jaunimo šlovintojų grupė. Esame dėkingi klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui, kuris skatina mus keliauti, rūpinasi kelionėmis, kad daugiau pamatytume, išgirstume ir save parodytume.
– Kas yra bažnyčia be choro?
– Be vargonų bažnyčia gali būti, o be choro… Menu piligriminę kelionę Lenkijoje, Vygrių vienuolyne. Beje, ten nakvojo šv. Jonas Paulius II, kuriam Vygriai paliko didžiulį įspūdį. Mane nustebino, kad bažnyčioje nebuvo vargonų. Gidė atsakė, jog svarbiausia ne žmogaus rankų sukurtas instrumentas – žmogaus balsui teikiama pirmenybė. Tai Dievo duotas instrumentas, kurį mums reikia tobulinti, Dievo vardu šlovinti tai, kas jo duota, ir atiduoti.
Nepaprasto skambėjimo siekiamybė
– Jūs daugiau nei tris dešimtmečius formavote chorą. Kas lemia darnų choro skambėjimą?
– Gargždų bažnyčios Sumos chore – apie 40 choristų. Iš pirmųjų giedotojų likusi tik viena, kiti susibūrė man dirbant. Laikui bėgant solidėjame, bet nesijaučiame pasenę: į chorą eina tik tie, kurie gali giedoti. Kviečiame ir kitus – giedodamas žmogus negali pasenti. Kviečiame įsijungti, kad išliktų Gargždų bažnyčios choras. Galima rinktis ir kitus čia veikiančius ansamblius – senjorių, moksleivių ar jaunimo šlovintojų grupę, atliekančią skambiausias, šiuolaikiškas giesmes. Laukiame bet kokio amžiaus žmonių, ypač jaunų, grojančių, giedančių, kad galėtume ką nors naujo sukurti. Man choras gražiai skamba, kai darniai skamba. Ir to siekiame, nors reikia daug pastangų. Kaip studentai renkamės į repeticijas mokytis tų pačių ar naujų kūrinių, kad skambėtų kitomis spalvomis, bet būtų maldingesni nei prieš tai skambėję. Daina gali tapti giesme, kai turi savo šarmą, savo sampratą, kuri ateina iš žmonių. Ačiū Dievui, choristams, kad jie turi sampratą ir ji tampa skambesiu. Ne į kiekvieną žmogų galima įdėti skambesį, ne visada išleistas garsas – giesmė. Ačiū mano mokytojams, iš kurių mokiausi nuo vaikystės, iš kurių lūpų girdėjau, kaip šnekėjo kompozitoriaus S. Naujalio mokiniai, kaip turi būti atliekama vokalinė ir instrumentinė muzika. Dabar dalyvauju vargonininkų kursuose, kuriuos organizuoja Nacionalinė vargonininkų asociacija, ir mokausi iš jauniausių muzikos autoritetų.
Rytoj – tituliniai atlaidai
– Rytoj, sekmadienį, Gargždų bažnyčioje – Šv. arkangelo Mykolo tituliniai atlaidai. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate?
– Pirmą kartą per atlaidų procesiją skambės naujieji varpai bokšte. Žavi jų skambesys – su choristais laukiame, kada giedosime jiems skambant. Varpinėje esantis istorinis varpas kol kas tyli – reikia įrengti, paruošti, suderinti. Bet klebono kan. J. Paulausko pastangomis bus atkurtas istorinis faktas: ateityje skambės visi trys varpai kaip kadaise.
Kviečiame gargždiškius rytoj paklausyti ne tik mūsų choro, bet ir solistės Vilijos Mikštaitės, kuri giedos Sumos Mišiose ir po pamaldų.
– Jau parengta knyga apie Gargždų bažnyčios chorą. Gal žinote, kada ji išeis į pasaulį?
– Mūsų choro dalyvė Danutė Paškauskaitė atliko didžiulį darbą parengdama knygą apie choro veiklą daugiau nei per tris dešimtmečius. Ją galima skaityti tik internetinėje erdvėje – knygos leidimas įstrigęs dėl lėšų stokos.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
