Gargždų PGT viršininkas: jei žmonės saugotųsi, nelaimių sumažėtų

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų PGT viršininku paskirtas Egidijus Grakauskas jaučia didelę atsakomybę dirbti viename didžiausių šalyje Klaipėdos rajone, besidriekiančiame nuo Kalotės iki Judrėnų. „Čia platus spektras rizikų. Labai svarbus prevencinis darbas, kad žmonės suprastų, jog patys turi rūpintis savo sauga“, – kalbėjo pareigūnas.

Nuo ugniagesio iki vadovo
Buvusį Gargždų PGT viršininką šį pavasarį pakeitė E. Grakauskas, iki tol 5 metus Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje vadovavęs 3-iajai komandai. Jam anksčiau teko susipažinti su gargždiškių ugniagesių gelbėtojų bendruomene, jų problemomis, nes kartais reikėdavo pavaduoti pareigūnus. Iš Panevėžio kilęs E. Grakauskas Klaipėdos rajoną irgi buvo spėjęs šiek tiek pažinti: 3-ioji ugniagesių komanda atsakinga už cheminių, radiologinių avarijų likvidavimą.
E. Grakausko vadovaujama ugniagesių komanda pernai dalyvavo rezonansinio gaisro Maciuičių kaime, kur žuvo gargždiškis ugniagesys gelbėtojas, gesinime.
„Paauglystėje gyvenau sportu, dabar – priešgaisrine apsauga, – kalbėjo pareigūnas. – Baigęs vidurinę mokyklą, atėjau į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nesuvokdamas priešgaisrinės sistemos. Pasiūlė dirbti ugniagesiu gelbėtoju – man patiko. Ir laisvalaikiu stebėjau, kas vyksta tarnyboje.“
Komandos vienybėje – stiprybė
Panevėžyje 7 metus padirbėjęs ugniagesiu gelbėtoju, E. Grakauskas buvo paskirtas pamainos vadu, vėliau atvyko į Klaipėdą dirbti skyrininku, po to komandos viršininko pavaduotoju, o laimėjęs atranką tapo komandos viršininku. „Stengiausi dirbti – man įdomus šis darbas. Tai tarsi pomėgis – einu į tarnybą su džiaugsmu“, – atskleidė E. Grakauskas.
Dirbdamas pareigūnas baigė studijas Vilniaus technikos universitete, Panevėžio kolegijoje studijavo aplinkosaugos mokslus, o Klaipėdos universitete baigė magistro sporto pedagogikos studijas.
Paskyrimas vadovauti Gargždų PGT – E. Grakausko pastangų įvertinimas. „Vadovo ir ugniagesio gelbėtojo darbas labai skiriasi: tai didžiulė atsakomybė – nuo darbuotojų pasirengimo gelbėti gyvybes iki pareigūnų bendravimo. Tai kaip šeima – gali kilti nesutarimų. Man svarbu, kad kolektyvas būtų vieningas, kaip kumštis. Noriu išgirsti žmones ir kad jie mane girdėtų. Esant vienybei, pasitikėjimui, geriau seksis tarnyba“, – įsitikinęs viršininkas.
Vaikystėje jis mėgo žaisti krepšinį. Dabar sportas – pomėgis. „Supratęs, kad krepšininku nebūsiu, pasirinkau kitą profesiją. Bet turiu licenciją ir laisvalaikiu aktyviai teisėjauju Lietuvos moksleivių lygos krepšinio varžybose miestų pirmenybėse Klaipėdoje“, – dėstė pašnekovas. Pareigūnas taip pat aistringas bėgikas – dalyvauja įvairiuose šalyje organizuojamuose bėgimuose.

Dirbti tenka už du
Naująjį Gargždų PGT viršininką E. Grakauską jaudina, kad tarnyboje trūksta darbuotojų – vienam pareigūnui tenka dirbti už du. Pasak jo, lėčiau gali suteikti pagalbą žmonėms, ne tokią kokybišką. Dirba 29 pareigūnai – neužimti 7 etatai. „Dabar pamainoje budi 5–6 pareigūnai, nors mažiausiai turėtų būti 9–12, – atskleidė pareigūnas. – Gavome departamento direktoriaus įsakymą, kad pareigūnų etatų skaičius didinamas iki 40. Taigi trūksta 11 darbuotojų – prašytis darbo niekas neateina.“
E. Grakausko nuomone, netraukia per maži atlyginimai: pradedantysis ugniagesys gelbėtojas į rankas gauna iki 950 eurų, vėliau didėja, tačiau neperšoka 1 200 Eur. „Su tokia alga paskolos būstui negausi“, – pastebėjo pareigūnas. Ugniagesiams gelbėtojams belieka tenkintis visuomenės palaikymu: visuomenės nuomonės apklausose („Vilmorus“ , „Sprinter“) tradiciškai užima pirmąją vietą. Aukščiausi reitingai palyginti su kitomis institucijomis. „Gal į tai atsižvelgusi Vyriausybė galėtų skirti lėšų atlyginimų didinimui?“ – šyptelėjo pareigūnas.
Visos Lietuvos ugniagesių problemos panašios. Klaipėdos rajone, viename didžiausių šalyje, besidriekiančiame nuo Kalotės iki Judrėnų, tai ypač aktualu. Čia platus spektras rizikų, pavojų: gaisrai, chemijos avarijos, skendimas, gelbėjimo darbai.
Naująjį viršininką guodžia rajono Savivaldybės valdžios požiūris. „Bendraujame su darbuotojais, įstaigomis, įmonėmis, vadovais – visi geranoriškai priima, atsižvelgia į pasiūlymus, – kalbėjo E. Grakauskas. – Mero Broniaus Markausko nuomone, reikia paremti tarnybą, kad galėtume užtikrinti rajono gyventojų saugą.“
Išvengti aukų nepavyksta
E. Grakauskas susirūpinęs dėl prevencijos: reikia skleisti žinią, kad daugiau gyventojų suprastų savo saugą, dūmų detektorių svarbą, kad nekurtų laužų, kur papuolė, saugiai elgtųsi prie vandens, ten saugotų savo vaikus. „Kaip didinti žmonių sąmoningumą? – svarstė E. Grakauskas. – Prevencija – kuo mažiau išvykimų! Geriau, kad žmonės juoktųsi, kai ugniagesiai miega, negu verktų, kai šie dirba.“ Šiemet dėl neatsargaus rūkymo, žalingų įpročių Klaipėdos rajone žuvo 3 žmonės: Medsėdžiuose, Vėžaičiuose ir Šiūpariuose. Nė viename iš šių būstų nebuvo dūmų detektoriaus. Patalpose, kur įsiplieskė gaisras, išdegė lova, fotelis. „Vienas žuvusysis gyveno ūkiniame pastate. Ar kaimo bendruomenė žinojo ir nieko nedarė? O gal gyventojas nepriėmė pagalbos? – svarstė Gargždų PGT viršininkas. – Labai svarbi kiekviena gyvybė – mano tikslas, kad nežūtų nė vienas žmogus. Jeigu patys žmonės saugotųsi, nelaimių labai sumažėtų.“
Pareigūnai prevenciškai lankosi pas gyventojus ir konsultuoja apie priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi, kai kuriems įrengia dūmų detektorius, tačiau šiems uždarius duris neretai pastaruosius nuplėšia, nes jie trukdo… Ne visi žmonės geranoriškai sutinka atvykusius pareigūnus, nors šie ne tikrinti ar bausti atvyksta.
Prisistatys miesto šventėje
E. Grakauskas spėjo pastebėti, kad atsitikus nelaimei Gargžduose kyla problemų dėl gatvių užtvarų. „Šlagbaumais apsitveria įvažiavimą prie daugiabučių namų ir kai reikia padėti ar gelbėti žmones, tenka gaišti brangų laiką, kol juos nupjauna, – dėstė vadovas. – Gal geriau nuimti tuos kelių užtvarus arba įrengti skaitmeninį valdymą, kad nuskaitytų valstybinius automobilių numerius ir atidarytų. Kreipėmės į Savivaldybę – sužinojome, kad tik trims užtvarams duoti leidimai.“
Ne tik ugniagesiams – visoms specialiosioms tarnyboms nerimą kelia tai, jog Gargžduose prie daugiabučių gyvenamųjų namų naktimis aikštelės pilnos automobilių. „Žmonės turi suprasti, kad, sužinoję apie gaisrą ar kitą nelaimę kaimynystėje, skubėtų atlaisvinti įvažiavimą“, – kalbėjo E. Grakauskas.
Gargždų PGT pareigūnai, pagrindiniai rajono ir miesto gelbėtojai, dalyvaus Gargždų miesto gimtadienio šventėje. „Pirmą kartą kviečiame ugniagesius gelbėtojus atvykti su šeimomis ir dalyvauti šventinėje eisenoje. Turėsime savo atributiką, demonstruosime gaisrinę techniką, įrangą, – kalbėjo E. Grakauskas. – Šventės metu įsikursime Minijos slėnyje, kur apsilankys daug žmonių. Turėsime palapinę, kur bus dūmų konteineris – šventės dalyviai galės išmėginti, kaip ugniagesiai mato dūmuose. Tai savotiška edukacija, pažintis su šia profesija. Norime, kad mus matytų visuomenė, kad pasitikėtų.“

Gargždų PGT kolektyve yra 34 darbuotojai. Dirba 29 ugniagesiai gelbėtojai – laisvi 7 etatai. Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą turėtų būti 60 pareigūnų. Administracijoje dirba 5 darbuotojai.
Pradedantysis ugniagesys gelbėtojas, atskaičius mokesčius, gauna iki 950 eurų, vėliau alga didėja, bet ne daugiau nei iki 1 200 Eur.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.