Gargžduose – patriotiškumo pliūpsnis iš „Minijos“ ir „Ambersail“
Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo diena, Klaipėdos rajono centro gyventojams, gargždiškiams, dar netapo visuotine tautinio susitelkimo, pasididžiavimo Nepriklausomybės akto signatarų ryžtu, demokratijos suteiktomis galimybėmis švente. Nors pirmadienį vykę šventiniai renginiai sutraukė nemažai žiūrovųir kaip niekada gausiai vietos politikų, tačiau net miesto svečiai – aktorė Nijolė Narmontaitė ir geriausios kelionių knygos autorius, buriuotojas Paulius Kovas pastebėjo, kad Gargždų gatvėse plazda ne itin daug valstybinių vėliavų.
Nuotaika kaip ant mielių
Trispalvių stygių miesto gatvėse įveikė Gargždų kultūros centro darbuotojai prieš šventinį Vasario 16-osios koncertą kiekvienam žiūrovui, kurių dauguma atėjo po šv. Mišių Gargždų bažnyčioje, prisegę tautines juosteles. Kuklutė juostelė tarsi suvienijo salės minią, negailėjusią audringų aplodismentų legendinę veiklos istoriją turinčiam Kultūros centro šokių ir dainų ansambliui „Minija“.
Meno vadovės Birutės Oželienės, choreografės Aurelijos Urbaitienės, instrumentinės grupės vadovo Donato Merkelio, vokalinės grupės vadovės Genovaitės Putienės, akomponiatorės Audronės Balsienės 72 žmonių sutelktas meno kolektyvas iškilmingame Vasario 16-osios koncerte atrodė tarsi vienas kumštis: ir dainos skambėjo kaip niekada prasmingai, ir šokėjai taip entuziastingai į vakaruškas kvietė ir sviestą mušė, kad net žiūrovams kojos kilnojosi, o muzikantų skrabalai, armonika ir kiti liaudies instrumentai nuotaiką kėlė kaip ant mielių.
Nuo 1975-ųjų Dainų šventėse dalyvaujančio „Minijos“ kolektyvo, su pasirodymais aplankiusio dešimtis užsienio šalių (tolimiausia – Portugalija), šventinė koncerto programa įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko susirinkusiesiems išsakytą linkėjimą niekada nepamiršti Valstybės atkūrimo dienos ir ją minėti oriai ir džiugiai.
Po koncerto pakalbinti žiūrovai it susitarę vieningai tvirtino, kad „Minijos“ kolektyvas yra mūsų rajono kultūros aukso fondas ir patriotiškumo užtaisas, kurį būtina visomis pajėgomis stiprinti ir puoselėti.
Odisėja paskatino didžiavimąsi Lietuva
Po šventinio koncerto į Jono Lankučio bibliotekos skaityklą sugužėjo gausybė žmonių, norinčių susitikti su 2014 m. geriausios kelionių knygos „Gyvenimas audroje. Kaip išlikti sausam“ autoriumi, vadybininku, buriuotoju, projekto „Tūkstantmečio odisėja“ vienuoliktojo etapo kapitonu Pauliumi Kovu bei jo žmona aktore Nijole Narmontaite. Beje, praėjusiais metais išleidusia knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės“, kuri iki šiol tebemuša leidinio tiražo rekordus. Susitikimo dalyviai užpildė visas įmanomas skaityklos kerteles, dalis žmonių net nebetilpo ir išėjo su retoriniu klausimu: „Kodėl toks prasmingas renginys nevyko Gargždų kultūros centro salėje ar bent fojė?!“
„Gyvenimas audroje“ autorius P. Kovas susirinkusiesiems pristatė knygos credo: „Autentiška plaukimo apie pasaulį istorija – tai metafora. Tai tiesioginis kvietimas užduoti sau pačius svarbiausius gyvenimo ir būties klausimus: kur ir kodėl aš plaukiu, kokiose jūrose ar vandenynuose, kokį palikimą noriu palikti saviesiems bei kokią žinią siekiu perteikti sutiktiesiems.“
Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose garbei 2008 m. kelių entuziastingų buriuotojų sugalvota odisėja su jachta „Ambersail“ aplink pasaulį virto prasminga žinia, sutelkusia net 26 lietuvių bendruomenes. Projekto misija buvo tokia svarbi, kad jachtai, plaukiančiai su 40 metrų tautine vėliava, buvo pakeltas net Tauerio tiltas Londone. Odisėja dovanojo Lietuvai naują tradiciją – Liepos 6-ąją kur bebūtum kartu giedoti valstybės himną. Jį iš visos širdies stebėdami dokumentinius kadrus iš „Ambersail“ sugrįžimo akimirkų giedojo ir susitikimo skaitykloje dalyviai.
Projektas „Tūkstantmečio odisėja“, kurio pagrindinis tikslas buvo skatinti pasididžiavimą savo valstybe, motyvuojant ekonomine krize, nebuvo remiamas iš valstybės biudžeto. Šiam projektui įgyvendinti, kurį vėliau Lietuvos marketingo asociacija pripažino geriausiai pateikta ir išviešinta akcija apie Lietuvą, lėšos buvo surinktos iš privačių rėmėjų ir 120 buriuotojų, plaukusių odisėjoje.
