Garsus architektas savo darbų prasmę matytų ir… Gargžduose?
Klausimas kiek retorinis, bet ne be prasmės
Šiais metais žymus architektas, vienas iš populiariausių Lietuvos dizaino pradininkų, garsus pedagogas Tadas Baginskas švenčia 90-metį. Jo projektuotų administracinių pastatų ir interjerų yra Vilniuje, Kaune, taip pat provincijos miesteliuose. Sovietmečiu jam buvo patikėta apipavidalinti Lietuvos architektūros parodas Rygoje, Taline, Expo paviljonų ekspozicijas Londone, Monrealyje, Osakoje. Dizaineris kūrė baldus mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir Somalyje, Jemeno Arabų Respublikoje, interjerus kavinėms, restoranams, sovietinės valdžios viloms…
To laikotarpio prisiminimai sugula į knygas, jo mokslinius darbus, susitikimus su buvusiais studentais, kurių buvo labai mėgstamas dėstytojas Vilniaus dailės akademijoje net penkiasdešimt metų. T. Baginsko kūryba apima du laikotarpius – sovietmečio ir Nepriklausomos Lietuvos. Profesorius projektavo išskirtinės architektūros objekto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų interjerą. Rūmai įtraukti į atminties paveldą. Tik dabar jie liūdnai atrodo.
Pasak T. Baginsko, architektai ir dizaineriai sovietmečiu įkvėpimo sėmėsi iš Vakarų kažkokiu būdu, ypač per Lenkiją, gautų žurnalų, įvairių kitokių leidinių. O ir jie patys jaunystėje rengėsi amerikietiškais džinsais, nešiojo siauras kelnes ir ilgus plaukus. Tai piktino uolius valdžios atstovus. Dėl to ne vienas šitaip maištaujantis jaunuolis buvo priverstinai paimtas į sovietinę kariuomenę ar pateko į psichiatrinius dispanserius…
Tie, kam teko Sporto rūmuose lankytis iškilmingų suvažiavimų, minėjimų, koncertų, krepšinio ar ledo ritulio varžybų metu, dailiojo čiuožimo pasirodymuose ar kitomis progomis, prisimena plačią, didingą arenos erdvę, puikias pagalbines patalpas, rūbines, kavines, barus vyrams ir moterims… Tai išskirtinės architektūros ir dizaino objektas, todėl suprantamas jų kūrėjų apgailestavimas.
Profesorius pastebi, kad tiek pastatai, tiek daiktai turi turėti savo funkciją ir nenuostabu, kad laikmečiai juos pakeičia. Atsiranda nauji statiniai, miestuose ištisi kvartalai. O kai kas ir nunyksta… Bet kai kurie jo projektuoti statiniai dar išlaikė savo pirminę paskirtį, kaip antai, Gargžduose buvusi universalinė parduotuvė ir restoranas. Taip, šis iš visų pusių neišvaizdžiais statiniais dabar apgriozdintas komercinis pastatas yra prof. T. Baginsko autorinės architektūros statinys. Panašus stovi Garliavoje.
O gal dar kas mena, koks anuo metu buvo ištaigingas restoranas „Saliutas“. Kiek čia atšvęsta jubiliejų, susitikimų, ypatingų svečių priėmimų. Ne kiekvieno nosiai tuokart buvo patekti į prestižinę svetainę ar kažkaip kitaip tada vadintą atskirą patalpą su specialiai suprojektuotais baldais, matyt, ne be paties autoriaus įtakos. Juk prof. T. Baginskas garsėjo kaip baldų kūrėjas. Kur dabar tas apskritas stalas ir „dvylika kėdžių“ (gal netgi daugiau)? Bent viena turėtų pakliūti į muziejų. Juk tai autorinis darbas, ir mažai kas iš to laikotarpio išliko.
Kaip yra pastebėjusi savo knygoje „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ istorikė Janina Valančiūtė, pokario dešimtmečio šio miestelio vaizdas buvo nykus, atstatymas vyko lėtai. Tik 6-ojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė stalinistinės architektūros pastatai: keli dviaukščiai tipiniai daugiabučiai, buitinio aptarnavimo mūrinukas, vos ne per buvusį Rinkos aikštės vidurį sumūrytas partijos komiteto pastatas. Tai galutinai sugriovė nuo 18 a. susiklosčiusią Gargždų miestelio planinę struktūrą.
Ištuštėjusioje aikštelėje šalia menkų privačių sodybų ir turgavietės tuokart išsiskyrė plačiomis vitrinomis švytinti pirmoji miestelyje universalinė parduotuvė. Vargu ar kam nors buvo žinoma, jog šio projekto autorius yra žinomas Lietuvos architektas.
Nors sovietmečiu kalbėta apie Gargždų kaip rajono centro atstatymo planus, jų architektūrinės reikšmės mažai kas paisė. Atsiradus poreikiui visuomeniniai pastatai dažnu atveju „patupdyti“ bet kuriame laisvame plote… Todėl šiandien su pavydu žiūrime į kaimyninius miestus ir miestelius, kurie gali pasigirti planinga architektūra, istoriniais pastatais, plačiomis aikštėmis, įspūdingais paminklais ir sulaukia užsienio turistų dėmesio.
Turime vilties, jog pavyks įgyvendinti rajono Tarybos patvirtintą šiuolaikišką Gargždų centro planą.
Ateityje mieste matysime ir jusime patrauklų, funkcionalų architektūrinį vaizdą.
Aldona VAREIKIENĖ
