Gerduvėniškė žoliautoja: žolelės padeda ir kūnui, ir dvasiai
Giedrė žiemą taip pat išeina po pievas pasivaikščioti, vasarą prisiminti, kad ir styrančius paprastuosius kiečius pačiupinėti.
Kad liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą ir geriama persišaldžius, karščiuojant, žino turbūt kiekvienas. Bet kas ta tūbė, dedešva, dirvuolė, gaurometis ir ką gydo, ar daug kas iš mūsų pasakys? Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkyje Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, klausydamiesi šeimininkų pasakojimų apie stebuklingas vaistažolių gydomąsias savybes, ir kojas pailsinsite, ir šaltinio vandens gurkštelsite, ir dvasios ramybę atgausite, o namo grįšite ne tuščiomis.
Ūkis tapo žinomas
Sodyboje Gerduvėnų kaime, į kurį važiuojant nuo Gargždų posūkis yra iškart už didžiojo Gargždų akmens, geriau apsilankyti pavasarį ar vasarą, kai po pievas galima pavaikštinėti, patiems apžiūrėti, kas kur dygsta, kaip žaliuoja ir kaip kvepia. Nors Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis formaliai įsteigtas jau prieš šešerius metus, veikla Bružai užsiėmė tik praėjusią vasarą gavę Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus rinkti ir prekiauti vaistažolėmis, gaminti arbatas, matę. Ūkis veikia dar tik gerą pusmetį, bet jau žinomas ne tik gargždiškiams – į sodybą dažnai užsuka klaipėdiečiai, atvyksta iš Rietavo, Plungės, buvo ir iš Mažeikių atkakę. O ir Vilnius dažnai prašo žemaitiškų žolelių, kurias Giedrė siunčia paštu. Ne paslaptis, kai kurie pirkėjai atvyksta kartu ir apsižiūrėti, ar sodyba tikra, ar iš tikrųjų žolelės renkamos toli nuo kelių, netręšiamos ir ar tikrai ne iš kokios nors Lenkijos atsivežtos. Guodžiasi, kad šiais laikais niekuo žmogus nebegali pasitikėti.
Išmano ir pataria
„Kepenų gyduolė – vaistinė dirvuolė, žolių karalienė. Ir kasai, ir inkstams, ir skrandžiui, ir širdelei padeda. Iš pradžių žmonės dvejoję, mat esą tokios negirdėję, paskui sugrįžta dar ir dar, juolab kad ją galima gerti ilgai ir be baimės, visiškai netoksiška. O nuo skausmų – pelkinė vingiorykštė, turinti daug salicilo rūgšties, taigi veikia kaip aspirinas, skystina kraują, plečia kraujagysles, tinka insulto, infarkto profilaktikai, po operacijų, jokios žalos organizmui nedaro. Vartojama ir peršalus, gripo sezono metu profilaktiškai“, – vos paklausta apie vaistažolių galią, lyg iš rašto ima vardyti save žoliautoja vadinanti Giedrė. Moteris neslepia, kad gyvenimas kaime, pomėgis žoliauti, tapęs versleliu, galimybė jį suderinti su rašymu ir vaikų auginimu teikia didžiulį pasitenkinimą. Tačiau Giedrės galva nuolat pilna minčių ir idėjų. „Žolininkas V. Skirkevičius sakė, kad į senatvę turi imt lengvėt galva, gyventi be rūpesčių, pamiršti, kurioj rankoj raktai, o ir kaulai su laiku juk lengvėja – kitaip sunkus į dangų nepakilsi. Taigi vis dar esu sunkiais kaulais ir pilna galva“, – juokauja gerduvėniškė. Na, o tuo, ką išmano, ko išmoko iš gamtos, iš anytos, irgi žoliaujančios, Giedrė dalijasi su visais, kurie kreipiasi patarimo ar tiesiog pabendrauti nori. Su kokiu lengvumu Giedrė žoleles renka, džiovina, su tokiu pat lengvumu ir feisbuke, ir tinklalapyje vlmedicina.lt rašo apie jų naudą, paskirtį, vis kokią istoriją įpindama. Ilgais žiemos vakarais toks skaitymas irgi gydo – po dienos skubėjimo, rūpesčių ramina ir nuovargį mažina.
Dedešva – gražuolė kosulių gyduolė
„Kad jau žiema su visais kosuliais ir kokiais tik geidauji orais prasidėjo, reikia prisimint ir gėleles, tuos kosulius baidančias. Aišku, dabar pakiemiais, pašiukšlyniais, pabergždyniais tos dedešvos nežydi ir nė kvapo nėr, bet kai kitąmet vasarą žydės, galbūt prisiminsiat, apie ką žiemą kažkieno buvo rašyta, ir prisidžiovinsiant“, – sako žoliautoja ir primena, kad dedešva yra vaistinė, bet kartkarčiais ir specialiai auginama gėlių darželiui papuošti, o švieži jos lapeliai kaip salotos, špinatai ruošiami, garnyrui, sriuboms naudojami.
Giedrė gerai pažįsta kosulį gydančią vaistažolę ir vardija: „Dedešvų (lot. Malva, rus. Mальва) būna miškinių, būna paprastųjų, aukštųjų, rauktalapių, yra ir kvapiųjų. Miškinės dažniausiai savaime karaliauja Dzūkijoje, o štai pievoj pas mus kvapiosios (lot. Malva moschata) linguojasi, akių nuo jų spalvos atitraukt negali. Visų jų vaistinės savybės panašios.“
Augalo vardas kildinamas iš graikiško žodžio „malachiso“, reiškiančio suminkštinimą, palengvinimą. „Visiška teisybė – kosuliams labai padeda, ir ypač įsisenėjusiems, sausiems, jau visai beviltiškiems; palengvina kvėpavimą, sušvelnina gerklės skausmus. Dedešva turi daug gleivinių medžiagų, tad tinka visoms gleivinėms – kaip sakant, ir burnai, ir užpakaliui.
Taigi ir hemorojui esant padeda, gydo odos ligas, patinimus, trofines opas, tinka plauti žaizdas. Arbata geriama esant virškinimo sistemos sutrikimams (gleivėmis padengia žarnyno gleivinę, taip apsaugo nuo blogų medžiagų)“, – dedešvos galias atskleidžia moteris ir priduria, kad arbata tinka burnai skalauti ar gerti užkimus, kosint, peršalus. Stikline drungno vandens reikia užpilti porą šaukštelių sudžiovintų žolelių, palaikyti vieną dieną ir perkošti.
„Ir tik pamanykit – arbata saldi, gėlelė graži, o, pasirodo, vartojant terapinėmis dozėmis ir kontraindikacijų nenustatyta, tinka ir mažiems darželiniams kosuliukams“, – patirtimi dalijasi Giedrė.
Medetkos – vasaros akys ant žiemiško stalo
Vaistinę medetką, žydinčią ryškiais oranžiniais žiedeliais, Giedrė vadina vasaros akių džiaugsmu. „Žiemai pradžiuginti reikia turėti pasidžiovinus žiedelių, mat, be gyduolės pavadinimo, ją galėtume pavadinti dar ir lietuviškuoju šafranu. Skonį suteikia ne visai tokį kaip šafrano, užtat spalva lygiai tokia pat. Ir visai nebrangus tas prieskonis, kai pagalvoji, nes medetkų močiutės pasiaugina kone po kiekvienu langu ar bulvialauky koloradams baidyti“, – šypsosi žoliautoja. Džiovinti medetkų žiedlapėliai, pasak jos, labai tinka į ryžius ir į daržovienes, į kepinius ir visur, kur tik sugalvojame.
Giedrė sako, kad tie, kurie augina šias gražuoles, žino, ką daro, nes medetkos turi antiseptinių ir priešuždegiminių medžiagų. „Vaistinė medetka gydo odos ligas, dezinfekuoja išbėrimus, spuogus, pūlinius ir kitus bjaurumus, dezinfekuoja burną, dantenas. Gydo skrandžio dvylikapirštės žarnos opaligę ir yra ypač geras vaistas nuo skausmingų menstruacijų. Padeda esant išsiplėtusioms venoms, organizmui valyti. Arbatą tinka gerti sergant geltlige, puikiai nuteikia kepenis“, – kuo naudingos medetkos, aiškina žolių žinovė.
Be to, medetkų kompresai ramina pavargusias akis, gerina regėjimą, jomis ir pasigražinti galima – stipriu medetkų nuoviru skalaujant galvą, plaukai taps stipresni ir šviesesni.
„O štai medetkų ir agurkų salotų receptas, labiau vasarai tinkamas, bet kad parduotuvėse kiaurus metus visko pirkti yr, tiks ir džiovinti (o visų geriausia – šaldyti) medetkų žiedlapėliai, – ragina nebijoti eksperimentuoti Giedrė. – Supjaustykite 2 agurkus, sudėkite porą šaukštų medetkų žiedų, krapų, svogūnų ar svogūnų laiškų, vieną virtą kiaušinį, druskos, aliejaus arba grietinės.
Sėdėdami sau prie žiemiško stalo vasarą gražiai paminėsim, ugningąjį gaidį gražiai pasitiksim.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
