Žmogus gydo spuogą, o iš tiesų galisirgti odos vėžiu

„Google“ rašė, kad tai alergija“, „dirbtinis intelektas (DI) sako, kad čia spuogas, ir pasiūlė tiesiog pakeisti kremą“, – tokias istorijas dermatologai sako girdintys kasdien. Tačiau specialistai perspėja, kad bandymai odos problemas diagnozuoti savarankiškai gali kainuoti ir gyvybę.

Delsimas gali būti rizikingas
Onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas atkreipia dėmesį, kad pacientų elgesys per pastaruosius metus akivaizdžiai pasikeitė. Maždaug kas trečias žmogus į konsultacijas ateina jau „pasitikrinęs“ simptomus „Google“, socialiniuose tinkluose ar pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankius bei pabandęs užsiimti savigyda.
„Odos ligos dažnai atrodo labai panašiai, tačiau jų priežastys gali būti visiškai skirtingos. Tai, kas vienu atveju yra tik sudirgimas, kitu gali būti rimtos ligos pradžia“, – sako Lazerinės dermatologijos centro gydytojas. 
V. Sidorovo teigimu, šiandien daugeliui atrodo, kad odos problemą galima išspręsti labai paprastai – pakanka nufotografuoti apgamą ar bėrimą, įkelti nuotrauką į DI programą ir per kelias sekundes gauti atsakymą. Tačiau gydytojas perspėja, kad toks „greitas diagnozavimas“ gali būti klaidinantis ir pavojingas.
Anot gydytojo, viena dažniausių klaidų – pernelyg ilgas delsimas kreiptis į specialistus. „Kartais žmogus mano, kad gydo aknę, nors iš tiesų tai yra rožinė, dermatitas ar net autoimuninės kilmės odos liga. Netinkamai parinktos priemonės gali dar labiau pažeisti odos barjerą ir apsunkinti gydymą“, – aiškina V. Sidorovas.
Naujausi tyrimai rodo, kad DI įrankių tikslumas dermatologijoje vis dar labai nevienodas. Kai kurios specializuotos sistemos piktybinius odos pakitimus atpažįsta gana tiksliai – jų jautrumas siekia apie 89 proc., tačiau rezultatų tikslumas labai priklauso nuo nuotraukos kokybės, odos tipo ir turimos informacijos apie pacientą.
„Ankstyva diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių sėkmingai gydant onkologines ligas. Aptikus odos vėžį pirmoje stadijoje, tikimybė jį visiškai išgydyti siekia daugiau nei 90 procentų“, – dėmesį atkreipia onkodermatologas.
Tyrimas atskleidė DI ribotumą
Šiais metais JAV medicinos tyrimų ir klinikinės praktikos centras „Mass General Brigham“ atliko tyrimą, kuriame vertino dirbtinio intelekto tikslumą diagnozuojant ligas. Tyrėjai nustatė, kad realiomis sąlygomis DI tikslumas smarkiai sumažėja, ypač kai trūksta svarbios klinikinės informacijos – tyrimų rezultatų, paciento ligos istorijos ar duomenų apie šeimos narių sveikatą. 
„DI gali būti naudinga papildoma priemonė, tačiau jis negali pakeisti gydytojo apžiūros. Nuotraukoje ne visada matyti svarbūs simptomai, o algoritmai neturi viso žmogaus sveikatos konteksto. Pavojingiausia, kai žmogus nusiramina gavęs DI atsakymą, kad „čia nieko rimto“, nors iš tikrųjų būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą“, – sako V. Sidorovas. Pasak jo, ypač pavojinga savarankiškai vertinti pigmentinius darinius ar negyjančius odos pažeidimus. Odos vėžys ankstyvose stadijose nesukelia skausmo. 
„Ankstyva melanoma dažniausiai pasireiškia nauju arba besikeičiančiu apgamu, o epitelinis odos vėžys dažnai atrodo kaip negyjanti žaizdelė ar šašas, kuris nepraeina per 2–4 savaites. Tiek besikeičiantys apgamai, tiek per šį laiką negyjančios odos žaizdos turėtų būti įvertintos gydytojo“, – pabrėžia onkodermatologas.
Internete – klaidinanti informacija
Gydytojas pabrėžia, kad riziką kelia ne tik DI diagnozės, bet ir apskritai internete plintanti klaidinanti informacija apie odos sveikatą bei gydymą. 
Amerikos dermatologų akademijos šį mėnesį paskelbta apklausa parodė, kad daugiau nei 16 mln. amerikiečių dėl internete plintančių mitų sumažino arba visiškai atsisakė apsaugos nuo saulės priemonių naudojimo. 
V. Sidorovas įspėja, kad ultravioletinė spinduliuotė išlieka vienu pagrindinių odos vėžio rizikos veiksnių, todėl jis ragina nepasitikėti socialiniuose tinkluose ar internete plintančiais mitais apie apsaugą nuo saulės. Jo teigimu, technologijos pačios savaime nėra blogis, tačiau svarbiausia – kritinis mąstymas.
Pagal pranešimą žiniasklaidai