Gropiškių bendruomenė – 20 metų kartu: nuo Šrėderio atminimo iki naujų bendrystės erdvių
Šie metai Gropiškių kaimo bendruomenei – ypatingi. Minėdami savo veiklos 20-metį, Gropiškių žmonės ne tik šventė, bet ir kūrė – įprasmino žymaus Mažosios Lietuvos spaudos veikėjo Frydricho Šrėderio atminimą, tvarkė ir gražino savo erdves, jungė kartas, o viską darė iš širdies, vedini tikėjimo, kad kol gyva bendruomenė – gyva ir istorija.
Liepos mėnesį Gropiškėse prie kabančio tilto vyko įsimintinas renginys – patyriminė konferencijos dalis „Siunčiame istoriją: 140 metų Priekulės pašto keliu“. Joje žiūrovai išgyveno jautrią kelionę per laiką – teatralizuotą ekskursiją „Balto avinėlio kūnas šventais ženklais pražįsta“, kurią kūrė ir atliko Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Režisierius, scenografas – Donatas Savickis.
„Gropiškių bendruomenė yra pavyzdys, kaip savo istoriją galima ne tik prisiminti, bet ir gyvai papasakoti – per teatrą, garsą, veiksmą. Čia žmonės patys tampa savo krašto pasakotojais,“ – sako režisierius Donatas Savickis.
Vakaro metu nuskambėjo ir kūrėjo Donato Bielkausko „Garsų dedikacija Johannui Frydrichui Francui Šrėderiui atminti“. Muzikos ir istorijos sintezė tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, primindama, kad iš to paties krašto, iš tų pačių krantų kyla ir mūsų šiandienos istorijos.
Gropiškių kaimo bendruomenė įgyvendino savo inicijuotą projektą, skirtą spaustuvininko Johano Frydricho Franco Šrėderio atminimui. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai bendruomenė aktyviai domisi savo krašto istorija – šiuo atveju Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto praeitimi.
„Dauguma mūsų čia esame atkeliavę iš kitų Lietuvos etnografinių regionų, todėl tokios iniciatyvos man atrodo itin svarbios. Savos aplinkos ir istorijos pažinimas padeda labiau mylėti bei puoselėti vietą, kurioje gyvename. Man šiame projekte teko garbė prisidėti dviem būdais: parengti fotografijas keliaujančiai parodai (beje, tai turbūt pirmoji mano paroda!), sukurti ir atlikti garsinę, istorine atmintimi persmelktą kompoziciją. Apie kitus projekto dalyvius bei visą proceso eigą kviečiu pasižiūrėti video nuorodoje“ – teigia Donatas Bielkauskas.
„Kol gyva bendruomenė – gyva ir istorija,“ – sako Gropiškių bendruomenės pirmininkė Grita Bakutė. – „Tai mintis, kuri mus veda į priekį.“
Tą pačią dieną pristatyta ir paroda „Gropiškių atspindžiai“, skirta Frydricho Šrėderio atminimui ir bendruomenės 20-mečiui. Ji kabėjo Priekulės senajame pašte – vietoje, kur ypatingai jautėsi laiko dvasia, kur kadaise skriejo laiškai, o dabar atgimė spausdintas žodis. Paroda pasakojo apie Frydricho Šrėderio spaustuvės istoriją, apie spausdintą žodį, kuris formavo lietuvišką tapatybę ir išlaikė mūsų kalbą sunkiausiais laikais.
Ekspozicija tapo daugiau nei paroda – tai meninis pasakojimas apie tai, kas išliko tik fragmentiškai: apie Šrėderio spaustuvę ir kapavietę, apie žymes laike, kurias šiandien galima atkurti tik kūrybos ir atminties pagalba. Ji keliauja po Klaipėdos rajoną – eksponuota Priekulės meno ir kultūros centro Agluonėnų salėje, o netrukus pasieks ir Ievos Simonaitytės gimnaziją.
Šiandien Frydricho Šrėderio spaustuvės pastatas tyliai nyksta. Kadaise jis buvo gyvos kultūros židinys, iš kurio sklido lietuviškas žodis. Gropiškių bendruomenė tikisi atkreipti dėmesį ir paskatinti šią vietą išsaugoti – ne tik kaip pastatą, bet kaip gyvą simbolį, jungiantį praeitį su ateitimi. Išsaugodami spaustuvę, bendruomenės žmonės tiki išsaugantys dalelę savęs – tą dvasinę šviesą, kuri per šimtmečius lydėjo šį kraštą.
Vasarą Gropiškiuose netrūko ir šventinio šurmulio – Joninių vakarą čia skambėjo muzika, dainos ir juokas. Scenoje grojo Priekulės meno ir kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Bengeliai“, sukūrusi tikrą vasaros šventės nuotaiką. Ačiū Jolantai ir visai kapelai už smagius žaidimus ir trankius šokius – trepsėjo, plojo ir šypsojosi visi, nuo mažiausių iki vyriausių.
Gropiškiai turi ir savo šefą – Dainių Grebliką, kurio garsusis plovas tapo neatsiejama kiekvienos šventės dalimi. „Kur tik įmanoma virti – verda!“ – šypsosi bendruomenės nariai. Jo patiekalai visada sujungia žmones prie vieno stalo, o kvapas iš tolo praneša: Gropiškiai švenčia!
Kartu su kultūrinėmis iniciatyvomis bendruomenė pasirūpino ir savo aplinka – perdažyti suolai, pavėsinė, atnaujintas pontoninis lieptas, įrengta nauja persirengimo kabina. Tvarkos ir jaukumo darbai pagerino viešąsias erdves, tapusias dar patogesnėmis tiek gyventojams, tiek svečiams.
Rudenį Gropiškių ir Priekulės gyventojų laukia dar vienas prasmingas susitikimas – lapkričio 6 dieną 18 valandą Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje vyks vakaras „Johann Friedrich Franz Schröder palikimas: spauda, raštas ir kūryba“. Tai bendras Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus ir Laisvės kovų bei tremties istorijos muziejaus renginys. Jo metu bus pasakojama apie spaudos meistro gyvenimą ir veiklą, pristatomas gotikinio rašto grožis, vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyviai galės išbandyti senąsias spaudos technikas. Vakaro pabaigoje – arbatos ir pyrago popietė, kviečianti dalintis mintimis apie žodžio galią, istoriją ir bendrystę.
Gropiškiai – mažas, prie dešiniojo Minijos kranto įsikūręs kaimelis, tačiau čia gyvena labai stipri bendruomenė. Čia žmonės neabejingi – jie kuria, dalyvauja, padeda vieni kitiems, renkasi į talkas, šventes ir renginius. Tai vieta, kur žmonės nelaukia, kol kas nors padarys – jie patys imasi veiksmų.
„Mūsų bendruomenė maža, bet stipri. Turime žmonių, kuriems rūpi, ir tai veda mus į priekį,“ – sako Grita Bakutė. – „Dėkoju kiekvienam, kuris prisideda, ir kviečiu tuos, kurie dar nedrįsta – prisijunkite.“
Šiandien Gropiškių bendruomenės veiklos tęsiasi ne tik per šventes, bet ir per prasmingas iniciatyvas. Grita Bakutė dėkoja Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 7b klasės mokiniams ir jų mokytojai Inesai Jurgaitytei-Michailovai už iniciatyvą tvarkyti Frydricho Šrėderio ir Baumgartų šeimos kapus. „Tai puikus pavyzdys, kaip pagarba istorijai gimsta iš nuoširdaus darbo ir rūpesčio savo kraštu,“ – sako G. Bakutė.
Padėka taip pat skiriama Priekulės seniūnijai – už palaikymą ir konkrečius darbus, prisidedančius prie bendros atminties išsaugojimo. Šis darbas tapo svariu indėliu ruošiantis Frydricho Šrėderio minėjimui. Be to, bendruomenė kartu su krašto istorijos puoselėtojais pagerbė Gropiškių dvaro savininko Alberto Baumgardto šeimos atminimą. XX a. pradžioje jis Gropiškėse įkūrė plytinę, kurioje buvo gaminamos raudonos plytos ir kokliai. Pirmąją šių metų rudens dieną Kliošių parke, A. Baumgardtų šeimos kapinaitėse, bendruomenės nariai, Baumgardtų palikuonys ir svečiai pabrėžė, kad be šaknų žmogus tarsi negyvas medis – todėl būtina prisiminti kūrusius mūsų krašto istoriją.
Bendruomenė nuoširdžiai dėkoja kūrėjui Donatui Bielkauskui – už jautrią garsų dedikaciją, parodos fotografiją, garso dedikaciją ir vaizdo montažą, skirtą Frydrichui Šrėderiui. Ernsto Vicherto teatro režisieriui Donatui Savickiui – už pagalbą įgyvendinant idėjas, Ernestai Zolotovai – už grafinį dizainą. Priekulės meno ir kultūros centro kolektyvui – už nuoširdų bendradarbiavimą, Priekulės seniūnijai – už sutvarkytas erdves, Gropiškių seniūnaitei Dovilei Kupšytei-Ciukšei – už pagalbą ir aktyvų įsitraukimą, bei Vilijai Butkuvienei – už tai, kad spauda išlieka gyva, pasakojanti žmonių istorijas ir stiprinanti mūsų bendrystę.
Projektą, kurį finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinant bandomąjį modelį 2025 m., taip pat finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė pagal strateginio veiklos plano 2025–2027 metų socialinės apsaugos ir NVO politikos programos 5-4-1 priemonę „Skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą“ (kodas biudžete 9.4.3.1.).
Tai tapo gražiu pavyzdžiu, kaip iš mažų vietinių iniciatyvų gimsta dideli tiltai tarp praeities ir dabarties – tarp istorijos, kūrybos ir gyvų žmonių.
„Gyvuokime, prisimindami savo šaknis,“ – sako Grita Bakutė, dalydamasi savo savanoriška veikla dėl vietos istorijos ir žmonių.
Katerinos Marcinkevičienės nuotr.
Užsak.
