Higienos normos – virš proto normos?

Iš didelio rašto išėjo iš krašto – šią patarlę ne vienas pritaikė Lietuvoje galiojančių higienos normų kūrėjams. Langų ribotuvai, radiatorių apsauginės grotelės, atitinkamas turėklų aukštis – tai tik maža dalis reikalavimų, kurių turi paisyti švietimo įstaigos. Pastarosios finansiškai nėra pajėgios įgyvendinti visų higienos normų, tad vėl prašymais užvertė Klaipėdos rajono savivaldybę.

Nespėja vykdyti reikalavimų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius patikino, kad higienos normų vykdymas kasmet pareikalauja papildomo finansavimo: „Pavyzdžiui, per keletą pastarųjų metų naujomis tvoromis aptverti visas Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės, Girkalių ikimokyklines įstaigas Savivaldybės biudžetui kainavo beveik 130 tūkst. eurų. Taip užtikrinome Higienos normos reikalavimą, kad ikimokyklinių įstaigų teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora.“

„Manau, kad mūsų šalyje yra gerokai „užkelta“ higienos normų reikalavimų kartelė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Praėjusių metų pabaigoje kartu su kolegomis iš kitų savivaldybių teko dalyvauti stažuotėje Anglijoje ir susipažinti su šios šalies ikimokyklinio ugdymo sistema. Jei aplankytiems Londono, Kembridžo darželiams reikėtų gauti higienos pasą pagal Lietuvoje galiojančią higienos normą, to padaryti jiems tikrai nepavyktų. Krenta į akis besiskiriantys reikalavimai vaikų poilsio, maitinimo organizavimui ar vienam vaikui tenkančiam plotui grupėje. Deja, mūsų šalies prioritetai ir finansavimas, skirtingai nei Anglijoje, labiau orientuoti į pastatus, o ne į kiekvieno vaiko ugdymo kokybę“, – apgailestavo Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.

Dar nebaigus sutvarkyti visų rajono darželių tvorų, Savivaldybė užversta naujais ikimokyklinių ugdymo įstaigų prašymais. Šįkart prašoma finansavimo langų atidarymo ribotuvams, nuimamoms grotelėms, kuriomis turi būti apsaugotos aštrios šildymo prietaisų ir įrenginių briaunos. Beveik visose mokyklose artimiausiu metu teks keisti ir mokyklų laiptinių turėklus, nes jie turi būti ne mažesni kaip 1,2 m aukščio, o vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Higienos normoje nustatytas ir naujas sanitarinių įrenginių (unitazų, praustuvų, dušų) skaičius mokyklose. Vien Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai, siekiant įgyvendinti šią higienos normą, reikia papildomų 8,7 tūkst. eurų.

Dėl mamos skundo – patikrinimai

„Nesąmonė“, – taip kai kurias higienos normas apibūdina Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Antanas Jacikas. Jo galvos skausmas – laiptinių turėklai. Viena pirmoko mama pasiskundė, kad turėklai P. Cvirkos g. esančiame „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių korpuse yra žemesni nei 1,2 m, tad vaikams esą yra rizikinga. Prasidėjo patikrinimai, progimnazijai skirta 25 Lt bauda. „Kiek žinau, anksčiau visur būdavo toks turėklų standartinis aukštis – per 0,8 m, dabar reikalaujama 1,2 m – absurdas. Progimnazijos didžiajame pastate turėklai taip pat neatitinka šio reikalavimo, iki šiol neturime higienos paso“, – atvirai sakė A. Jacikas.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinio korpuso turėklams pakeisti reikia 5,8 tūkst. eurų, Agluonėnų pagrindinės mokyklos – 7 tūkst. eurų.

Langų ribotuvai, apsauginės radiatorių grotelės – privalomos priemonės darželiuose. Gargždų lopšeliui-darželiui „Gintarėlis“ langų ribotuvams, apsauginėms grotelėms reikia 7,6 tūkst. eurų, Agluonėnų lopšeliui-darželiui „Nykštukas“ – 3 tūkst. eurų. „Mano nuomone, langų ribotuvai neturėtų būti privaloma saugumo priemonė. Patalpos vėdinamos, kai vaikai yra lauke, be to, juk palangėmis niekas nelaksto, yra priežiūra. Tačiau, žinoma, jei yra patvirtinta tokia higienos norma, privalome laikytis. O apsauginės radiatorių grotelės gal ir į gera, daugiau saugumo. Kita vertus, per mano darbo praktiką nėra buvę, kad koks nors vaikas susižeistų, atsitrenkęs į radiatorius. Auklėtojos saugo, pastato atitinkamose vietose baldelius ir pan. Be to, apsauginės grotelės sulaiko šilumą…“ – svarstė Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Stasė Drevinskienė.

Stalo kampas aštresnis

Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorės Andželikos Jasienės nuomonė buvo priešinga: langų ribotuvai – vertinga priemonė, o radiatorių apsauginės grotelės kelia abejonių: „Kad vaikas negalės atsidaryti lango tiek, kiek nori, – gerai. Manau, ribotuvų įrengimas suaktyvintas po 2014 m. rudens įvykių, kai Lietuvos mokykloje per langą iššoko moksleivė. O dėl radiatorių apsauginių grotelių… Kai įstaigoje buvo seni radiatoriai, grotelės buvo. Tačiau po renovacijos įrengti šiuolaikiniai šildymo įrenginiai ir grotelės nebepridėtos. Juk stalo kampas yra aštresnis nei radiatoriaus. Be to, grotelės irgi turi kampus. Tad kyla daug klausimų. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Ir groteles gaminantį meistrą surasti nėra taip paprasta. Tikimės, kad dėl šios higienos normos taikymo bus persigalvota. Tačiau šiuo metu ji galioja, ir mes privalome jos laikytis.“

Ar rajono švietimo įstaigos paiso higie­nos normų, tikrina Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrius. Pastarojo vedėja Aušra Syminienė sakė nekomentuosianti minėtų higienos normų, mat jos jau yra patvirtintos, tad belieka tik vykdyti. Higienos normų rengėjas – Sveikatos apsaugos ministerija. „Suprantu, kad Savivaldybė neturi galimybių iškart visoms įstaigoms skirti finansavimo, reikalingo higienos normoms užtikrinti. Tačiau ši problema yra išsprendžiama per laiką“, – replikavo A. Syminienė.

Tėvų nuomonės įvairios

Dalį tėvų higienos normos dėl langų ribotuvų, apsauginių radiatorių grotelių įrengimo verčia tik gūžčioti pečiais. „Mano nuomone, tai nėra reikalinga. Geriau investuotų į lovų atnaujinimą, šiuolaikiškos spalvingos patalynės nupirkimą. Juk langai būna praviri tada, kai vaikai žaidžia lauke, tokiu atveju ribotuvai netenka prasmės“, – svarstė gargždiškė Jurgita Šerniuvienė, kurios dukra Indrė lanko Gargždų lopšelį-darželį „Saulutė“.

Gargždiškė Silvija Šilinskė, kurios sūnus Kajus lanko Gargždų lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“, teigė, jog radiatorių apsauginių grotelių galėtų ir nebūti: jie nekaitina taip stipriai, kad vaikas nusidegintų, o dėl aštrių briaunų… stalų kampai išties pavojingesni – nuo visko neįmanoma apsaugoti. Tačiau langų ribotuvai, jos nuomone, praverstų saugumo sumetimais.

• Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė NAMAJŪNAITĖ: „Higienos normose nustatytų reikalavimų tikslas – užtikrinti saugias ir sveikas ugdymo sąlygas vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose, išvengti galimos rizikos jų sveikatai, t. y. užkirsti kelią galimiems sunkiems padariniams vaikų sveikatai iki jų atsiradimo.

  Lietuvoje, SVEIDRA duomenimis, 2013 m. 25 092 (12,23 proc.) vaikams iki 6 metų ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota bent viena trauma. Ikimokyklinio amžiaus vaikai iš visų amžiaus grupių patiria didžiausią kritimų riziką. Europos vaikų saugos aljanso duomenimis, atsitiktinis kritimas iš aukštai (pvz., per langus ar balkonus) yra pagrindinė vaikų iki 5 metų mirties ar galvos smegenų ar skeleto negrįžtamų pažeidimų priežastis.

  Pasyvios susižalojimų prevencijos priemonės (langų ribotuvų naudojimas, saugių elektros lizdų įrengimas, nedūžtančių durų langų stiklų naudojimas, aštrių kampų uždengimas) paprastai duoda geresnių rezultatų negu aktyvios sužalojimų prevencijos priemonės, reikalaujančios savanoriško, nuolatinio paties asmens saugaus elgesio (vaikams – drausmės taisyklių laikymasis). Europos vaiko saugos aljansas skelbia, kad įgyvendinant reikalavimą naudoti langų ribotuvus kritimų sumažėja 96 proc.“