Ievos Simonaitytės vasarnamyje – autentiška buitis ir pramogos

Po rekonstrukcijos atvertas Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus kviečia lankytojus pasižvalgyti po namą, kuriame vasaras leido iš Klaipėdos krašto kilusi žymi rašytoja ir spalvinga asmenybė. Ekspozicijoje pristatomi autentiški XX a. 7–8 deš. baldai, aksesuarai, pasakojama apie lietuvininkės kelionę į rašytojų šlovės viršūnę bei atskleidžiamos įdomiausios vasarnamio istorijos.

Sustojęs laikas

Ieva Simonaitytė (1897–1978) – viena žymiausių Klaipėdos krašto rašytojų, kilusi iš neturtingų lietuvininkų giminės. „Trys didieji lietuvininkai? Kas tokie? Donelaitis, Vydūnas, Simonaitytė? Na, tik jau ne Vydūnas! Tik ne Vydūnas!.. – rėžia I. Simonaitytė Onos Pajėdaitės biografinėje knygoje aprašytame pokalbyje. Tiesa, vėliau persigalvoja. – Ką vis dėlto gero? Gero? Aišku turėjo ir šito. Daug Vydūnas ir gero padarė. Chorus organizavo, draugijas, ruošė vaidinimus. Visą Klaipėdos kraštą išjudino, subūrė. Mane tai ir išgelbėjo. Jo, jo! Pasijutau reikalinga esanti. Rodos, sparnus įgavau. Už tai jam dėkinga…“ Šis dialogas daug pasako apie garsiąją I. Simonaitytę, kuri pasižymėjo savo spalvingu charakteriu.

Rašytojos memorialinis muziejus įsikūrė jos vasarnamyje Priekulėje kitais metais po I. Simonaitytės mirties. Pati rašytoja sodybą vadino „rojaus kampeliu.“ I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė Akvilė Eglinskaitė teigia, kad rašytojos kūrybą puikiai pažįsta vyresnioji karta, tačiau jaunimui ji dažnai net negirdėta. „Siekiame sudominti šia literatūros klasike ir jaunus žmones, kurie po apsilankymo čia galbūt panorės atsiversti ir jos knygas“, – vylėsi A. Eglinskaitė.

Vasarnamyje iki šių dienų išsaugota autentiška XX a. 7–8 dešimtmečių aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos, tekstilė, indai, rašytojos rūbai, įvairios buities smulkmenos. Darbo kambaryje galima apžiūrėti rašytojos namų biblioteką, čia eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų I. Simonaitytės knygų pirmieji leidimai.

Vaikystėje sirgusi kaulų džiova I. Simonaitytė daug laiko praleido ligos patale, mokyklos nelankė, ganė žąsis, o skaityti ir rašyti ją išmokė mama. Tėvo mergaitė neturėjo, nuo keturiolikos išsiųsta į luošų vaikų ligoninę ir prieglaudą grįžo sustiprėjusi, bet teko gyventi atskirai nuo mamos, kuri sukūrė naują šeimą, išsikraustė, o Ieva liko dirbti siuvėja Vanaguose. I. Simonaitytė buvo jausminga, atsiskleisdavo žmonėms, kuriais pasitikėjo, tačiau į gyvenimo pabaigą vadinta net arogantiška. Paviešinta istorija, kad ji iš pirmo karto net neįsileido į namus kino dokumentininko Algirdo Tarvydo ir režisieriaus Roberto Verbos, atvažiavusių į Priekulę kurti apie ją filmo.

Dabartiniams lankytojams pasisekė kur kas labiau – I. Simonaitytės vasarnamis plačiai visiems atvėręs duris. Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė įsitikinusi, kad atnaujintas muziejus puikiai integruojasi į miesto kultūrinį gyvenimą. „Pildosi siekiamybė, kad miestas taptų turistų traukos vieta“, – džiaugėsi ji.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2018–2019 m. atliktas kapitalinis I. Simonaitytės vasarnamio remontas už daugiau kaip 139 tūkst. eurų. Kadangi jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, restauruojant išsaugota pastato autentika, paklotas naujas čerpių stogas, vasarnamis apšiltintas, pakeisti langai, durys, modernizuota apšvietimo, šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos.

Siūlo įvairias veiklas

Rašytoja nuoširdžiai mėgo rožes, tad 2021-aisiais muziejuje pradėta tradicija jas sodinti vasarnamio kiemelyje bendrai kuriant I. Simonaitytės rožyną. Pradžią davė trisdešimt rožių kerelių, kuriuos atsinešė ir pasodino Priekulės gyventojai, įvairių įstaigų atstovai.

„Muziejus glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, čia veikiančiomis kultūros, švietimo ir socialinėmis įstaigomis. Mus lanko įvairaus amžiaus grupės: Trečiojo amžiaus universiteto nariai, globos namų grupės, moksleiviai ir pavieniai lankytojai iš visos Lietuvos. Teikiame ir išvažiuojamąsias edukacijas mokyklose ar kitose vietose“, – vardijo A. Eglinskaitė.

Lankytojai kviečiami dalyvauti ekskursijose „Vasarnamio kasdienybę menantys daiktai“, „I. Simonaitytės sėkmės istorija ir kūryba“, edukacijose „Nepamiršk, kas esi“, „Rožė ir Bulka“. Parengtas ir lankytojams siūlomas pažintinis maršrutas „Ėvės takais“, kuriuo galima keliauti drauge su gidu arba naudojant muziejaus parengtą informacinį leidinį.

„Pernai minint rašytojo 125-ąją sukaktį buvo įgyvendinta Edukacijų savaitės programa, planuojama šią priemonę tęsti ir šiais metais. Šiemet muziejuje pradėjo veikti priekuliškių suburtas knygų klubas „Marios laiko“, kuriame prie kavos puodelio dalijamės įspūdžiais apie perskaitytas knygas“, – pasakojo A. Eglinskaitė ir pakvietė svečiuose apsilankyti kaimyninių rajonų gyventojus.

Daugiau informacijos apie siūlomas veiklas, renginius, darbo laiką galima sužinoti svetainėje www.gargzdumuziejus.lt ir feisbuko paskyroje „Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus. Gargždų krašto muziejaus filialas“.

Užsak.