Ilgapirščiai nesibaimina nei bute paliktos šviesos, nei augintinių: įvardijo, kiek ir kodėl verta investuoti į apsaugą?
Nors vagysčių skaičius Lietuvoje, įsibraunant į svetimus namus, pastaraisiais metais proporcingai mažėja, ilgapirščių apsukrumas vis dar išlieka viena didžiausių tautiečių baimių. Nepaisant to, šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl būsto saugumo rodo, jog siekiant apsaugoti nuosavą erdvę, lietuviai mieliau prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos, o į profesionalią pagalbą vis dar žiūri vangiai. Tuo tarpu specialistai atkreipia dėmesį, jog apsaugos sistemos ne tik užkerta kelią vagystėms, bet ir apsaugo nuo kitų buityje pasitaikančių nelaimių.
Pandemija vagiliautojus apramino, bet neatgrasė
Remiantis informatikos ir ryšių departamento paskelbtais duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 20 proc. mažiau vagysčių: 2020-aisiais įvykdyta 10673 vagystė, o pernai – 8555. Dalis šių nusikaltimų susiję su ilgapirščių įsibrovimų į privačius butus, namus ir kitas asmenines erdves. Manoma, jog mažėjantį tokių nusikaltimų skaičių iš dalies lėmė ir pandemijos situacija, skatinusi gyventojus daugiau laiko leisti namuose. Vis dėlto, pandemijos situacijai kiek pagerėjus, žmonės palengva grįžo prie įprasto gyvenimo būdo: pradėjo aktyviau keliauti, vykti ilgesnių atostogų ar planuotis trumpesnes išvykas šalies viduje, taip pat sugrįžo į nuolatinio darbo vietas biuruose.
Kaip pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, minimos priežastys ilgapirščius vilioja grįžti prie neteisėtų veiklų. Nors statistikos duomenimis, pastaraisiais metais pačių vagysčių skaičius mažėja, fiksuojamas išaugęs patiriamų nuostolių dydis. Jei anksčiau vidutiniai nuostoliai siekė 600 eurų, tai paskutiniu metu – 1500 eurų ir daugiau.
„Kiekvienas būstas, ypatingai atostogų metu ir ypač jei apie jas viešai skelbiama tampa puikiu vagių taikiniu. Žinoma, nebūnant namuose gali įvykti ir kitų nelaimių, pavyzdžiui, kilti gaisras ar netikėtas užliejimas. Nors nei vieno, nei kito gyventojai iš anksto tikėtis ar numatyti negali, užbėgti įvykiams už akių, tikrai įmanoma, įsirengiant kompleksines apsaugos sistemas, kurios apima ne tik judesio jutiklius, bet gaisro ir vandens nuotėkio aptikimo jutiklius“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.
Namų saugumo prevenciją daugelis patiki kaimynų žiniai
Praėjusiais metais atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, jog kylant nerimui dėl būsto saugumo, tarp populiariausių priemonių rikiuojasi gana primityvūs sprendimai. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių nurodo prašantys paliktus namus patikrinti artimųjų ar kaimynų, o net trečdalis respondentų yra pasiryžę grįžti iš kelionės ankščiau tam, kad nepaliktų būsto be priežiūros.
Tarp prevencinių veiksmų, kurių gyventojai imasi siekdami padidinti būstų saugumą išvykstant, dažniausiai pasitaikantis atsakymas buvo visų langų uždarymas. Apie 30 proc. respondentų palieka namų raktus artimiesiems ir kaimynams. Dalis žmonių nurodė, jog namų saugai pasitelkia augintinius, palikdami juos būste, arba šviesos šaltinius, kurių skleidžiama šviesa galėtų atbaidyti nusikaltėlius.
Vis dėlto, tokie prevencijos būdai, pasak Ž. Andrulio, nėra pakankamai veiksmingi, o kai kurie netgi primena saviapgaulę.
„Be abejo, sandariai uždaryti langai, nesant namuose, visuomet gera mintis – šis sprendimas itin efektyvus siekiant apsisaugoti nuo stichinių nelaimių padarytų nuostolių, ypač artėjant šiltiems orams. Kitus minimus būdus jau kvestionuočiau. Manau, pasikliauti tik kaimynų ar artimųjų pagalba, yra kiek naivoka. Dauguma vagystės ar apiplėšimo atveju gali sureaguoti per vėlai, o ir atsiradus reikiamu momentu, nebūtinai žino, kaip tinkamai elgtis. Tokioje situacijoje kyla pavojus gyvybei. Palikti namuose gyvūną ir tikėtis, kad jis išgąsdins įsibrovėlius, taip pat ne visiškai saugu. Šiais laikais patyrę ilgapirščiai būna pasiruošę amuniciją, įskaitant ir migdomąsias dujas ar kitus brutalius sprendimus“, – įspėja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovas.
Apsaugoti verta ne tik turtą, bet ir namų ramybę
Tik nedidelė dalis respondentų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog namų saugumo prevencijai naudoja apsaugos sistemą. Tačiau ir čia Ž. Andrulis turi pastebėjimų.
„Vienas dalykas turėti namuose įrengtas kameras ir stebėti per nuotolį savo būstą arba turėti signalizaciją, o visai kas kita, kai pastarosios sistemos yra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jei, pavyzdžiui, vykstant vagystei sureaguos jūsų signalizacija, tačiau to laiku nepastebėsite, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, garantuoja, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Pasiteiravus, ar apsaugos sistemos įrengimas ir priežiūra būstų savininkams yra didelė investicija, „Ekskomisarų biuro“ atstovas sako, jog išlaidos priklauso nuo būsto dydžio, apsaugos sistemos poreikio, tačiau mitą, jog tokia paslauga yra neįkandama, greitai išsklaido.
„Dažniausiai gyventojai renkasi standartinę apsaugos sistemą – signalizaciją. Kai kurie, žinoma, pageidauja ir vaizdo kamerų lauke, ypač gyvenantys nuosavuose namuose. Visos kainos yra adekvačios, ypač lyginant su galimais nuostoliais. Juk dažnai kalba eina ne tik apie finansinius praradimus, bet ir emocinį foną, kurį palieka vagystės patirtis. Aš visuomet sakau, jog geriau per mėnesį paaukoti vieną vakarienę kavinėje, bet jaustis saugiai dėl savęs ir savo namų turto“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.
Berta And, UAB
