Iš UAB „Gargždų būstas“ – daugiau nei pusė milijono eurų: buvusi buhalterė nuteista, tačiau aiškumo dar trūksta

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje buvusi UAB „Gargždų būstas“ vyriausioji buhalterė J. A. pripažinta kalta dėl itin didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Nustatyta, kad, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir turėdama prieigą prie įmonės banko sąskaitų, per kelis mėnesius ji neteisėtai sau pervedė daugiau nei 578 tūkst. eurų. Nors pati įmonė teigia, kad jos veikla dėl šio atvejo nebuvo sutrikdyta, o daugiabučių priežiūra ir renovacijos darbai vyko sklandžiai, visuomenei iki šiol neatsakyta į esminį klausimą – ar šie pinigai galėjo būti susiję su gyventojų kaupiamosiomis lėšomis. „Gargždų būsto“ atstovai tiesioginio atsakymo į šį klausimą nepateikė. Klaipėdos rajono savivaldybė, neturi bendrovės „Gargždų būstas“ akcijų ir nekontroliuoja įmonės finansinės veiklos.
Dešimtys pavedimų į asmeninę sąskaitą
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. A. UAB „Gargždų būstas“ dirbo vyriausiąja buhaltere pagal darbo sutartį ir buvo atsakinga už bendrovės finansinę apskaitą. 2024 metų vasarą jai buvo perduotos visos elektroninės bankininkystės priemonės, suteikiančios teisę savarankiškai inicijuoti pavedimus, matyti sąskaitų likučius ir formuoti banko išrašus. Teismas konstatavo, kad tokia situacija reiškė beveik neribotą prieigą prie bendrovės piniginių lėšų, o reali vidinė kontrolė tuo metu buvo minimali.
Nustatyta, kad nuo 2024 metų rugsėjo iki praėjusių metų vasario buhalterė sistemingai pervedinėjo bendrovės pinigus į savo asmeninę banko sąskaitą. Fiksuotos beveik šešios dešimtys pavedimų, kurių dydžiai svyravo nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Kai kurie pervedimai vienu kartu siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Buvo dienų, kai moteris per dieną savo sąskaitą svetimais pinigais pamaitindavo ne po vieną kartą. Antai 2024 metų lapkričio 12 dieną ji padarė netgi tris bankinius pavedimus po 6 600, 5 000 ir 4 000 eurų. Po kelių dienų per du kartus „įmetė“ dar 20 tūkst. eurų, vėliau per vieną dieną pervesta sumą siekė net 24 700 eurų. Didžiausia suma, kurią buhalterė sau pervedė vienu kartu, buvo 19 260,72 euro. Tikėtina, kad moters apetitas būtų buvęs kur kas didesnis, tačiau, kaip aiškino „Gargždų būsto“ vadovė, didesniam nei 20 tūkst. eurų pavedimui jau buvo reikalingas jos „palaiminimas“. Tad buhalterei teko tenkintis mažesnėmis sumomis.
Atlikdama pavedimus mokėjimų paskirtyse J. A. dažniausiai nurodydavo „avansas“ arba „paskola“, tačiau, kaip pažymėjo teismas, nebuvo jokių rašytinių paskolos sutarčių ar vadovybės sprendimų, kurie suteiktų teisinį pagrindą tokiems pervedimams. Šios lėšos nebuvo susijusios nei su darbo užmokesčiu, nei su įmonės veiklos išlaidomis.
Per kelis mėnesius buhalterė iš savo darbovietės pasisavino net 578 542,72 euro.
Pasisavintas lėšas fiksavo kaip skolą
Bylos nagrinėjimo metu J. A. visiškai pripažino kaltę. Teisme ji nurodė, kad neturėjo tikslo pasisavintų lėšų negrąžinti ir teigė planavusi pinigus bendrovei sugrąžinti. Pasak jos, lėšas ji naudojo investavimui per internetinę platformą, kurioje, anot jos pačios, iš pradžių sekėsi sėkmingai. Kaltinamoji teigė neturėjusi ankstesnės investavimo patirties, pradėjusi nuo 250 eurų įnašo, o investicinėje paskyroje matė augančią sumą, kuri, jos teigimu, buvo pasiekusi 700–800 tūkst. eurų. Kada tinkamiausias metas „investuoti“, esą nurodydavo rusakalbis vyriškis, kuris, kaip pagalbininkas „investuojant“, jai buvo nurodytas vos ji prisiregistravo minėtoje platformoje.
Tačiau, bandant pinigus išsiimti, platformos atstovai, prisistatę brokeriais, esą ėmė reikalauti vis naujų įmokų – mokesčių, kurių kaltinamoji tikino neturėjusi, todėl pervesdavo pinigus iš įmonės sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą, o vėliau – į atitinkamas sąskaitas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalis pasisavintų bendrovės lėšų buvo nukreiptos į kriptovaliutų operacijas ir užsienio platformas, o ryšių kontrolės medžiaga patvirtino intensyvų kaltinamosios bendravimą su asmenimis, nurodinėjusiais, kada ir kokias sumas pervesti.
Buvusi „Gargždų būsto“ buhalterė pripažino, kad visus kaltinime nurodytus epizodus ir sumas pasisavino būtent tokiu būdu, bei teigė fiksavusi šias sumas kaip savo asmeninę skolą bendrovei.
Pasak buhalterės, įmonės vadovės apie pervedimus neinformavusi, apie situaciją ši esą sužinojo tik pastebėjusi trūkstamas lėšas. Kaltinamoji teisme nurodė suprantanti padariusi nusikalstamas veikas, pripažįstanti civilinį ieškinį ir teigė ketinanti atlyginti žalą parduodama dalį turimo nekilnojamojo turto bei grąžindama lėšas dalimis iš gaunamo darbo užmokesčio.
Teisme taip pat paaiškėjo, kad tuo metu bendrovėje buvo ir daugiau asmenų, pasiskolinusių lėšų iš įmonės, todėl buhalterės skola kurį laiką nekėlė papildomų įtarimų. Vis dėlto teismas konstatavo, jog J. A. pasisavintų lėšų mastas buvo nepalyginamai didesnis ir akivaizdžiai peržengė bet kokias pagrįsto skolinimosi ribas.
„Atlyginimų nebus“ tapo rimtu signalu
Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, davė parodymus, ši byla, neprieštaraujant prokurorui ir kaltinamosios gynėjui, išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Dėl to kiti su šia neeiline istorija susiję asmenys teisme nebuvo apklausiami. Tačiau vienos svarbiausių liudytojų – „Gargždų būsto“ vadovės, – kuri ir pastebėjo nenormalų pinigų judėjimą iš įmonės banko sąskaitų į asmeninę buhalterės banko sąskaitą, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu.
Tada direktorė aiškino, jog J. A. buhaltere bendrovėje pradėjo dirbti 2024 metų vasarą. Maždaug po mėnesio darbo naujoji finansininkė esą paprašiusi 6 000 eurų paskolos, aiškindama, kad skiriasi su vyru ir nori išpirkti jo dalį namo. Paskola buvo suteikta.
Pasak vadovės, pagal pareigas J. A. turėjo visų bendrovės sąskaitų naudotojo teises, tačiau didesniems nei 20 tūkst. eurų pavedimams, kaip minėta anksčiau, reikėjo jos patvirtinimo. Direktorė neslėpė naująja buhaltere pasitikėjusi, kadangi jau anksčiau ją pažinojo, buvo kartu dirbusios.
Pirmieji ženklai, kad J. A. daro kažką negero, anot vadovės, išryškėjo 2024 metų gruodį, kai ją vis pasiekdavo informacija apie nedidelius įmonės įsiskolinimus. Tačiau, pasiteiravus apie juos, buhalterė esą ramindavo, jog viskas gerai, kad su tiekėjais bus atsiskaitoma. Bet taip nenutiko – pastarieji vis dažniau ėmė siuntinėti priminimus apie skolas. Juos jie siuntė jau ne tik vadovei, bet ir akcininkei, kuri, kaip teisme minėjo pati kaltinamoji, nelabai kišosi į įmonės veiklą – jai svarbu buvo, kad būtų dirbama pelningai. Apie priminimus, žinoma, būdavo informuota ir J. A., bet viską aiškindavo žiemos sezono metu sumažėjusiais darbais, kas darė įtaką įmonės pajamoms.
Tačiau kuo toliau, tuo situacija darėsi aštresnė. Pagrindiniu signalu, kad įmonėje vyksta blogi dalykai, tapo 2024 metų vasario 7 dienos buhalterės pareiškimas apie tai, jog darbuotojai nesulauks atlyginimų. Nors būtent tą dieną, direktorės žiniomis, vienas iš rangovų turėjo įmonei pervesti 15 ar 18 tūkst. eurų. Todėl vadovė liko nustebusi, kaip tokiu atveju gali nebūti pinigų algoms.
Būtent tada imtasi veiksmų – direktorė tikino patikrinusi pagrindinę įmonės sąskaitą. Pamatytas vaizdas šokiravo – buhalterė reguliariai iš įmonės sąskaitos sau pervedinėdavo įvairias sumas pinigų. Nedelsiant buvo surašytas tarnybinis pranešimas akcininkei. O J. A. teko rašyti pasiaiškinimą dėl pasisavintų 101 tūkst. eurų, įsipareigojant juos grąžinti iki 2025 metų balandžio 30 dienos.
Praradusi pasitikėjimą buhaltere, direktorė patikrino ir kitas įmonės sąskaitas, ten pasisavintų pinigų suma privertė aiktelėti. Vėl žadėta lėšas grąžinti, bet įmonės taip jos ir nepasiekė. Buhalterė vis suokė apie kažkokius mokėjimus, baudas, kol galiausiai įmonė kreipėsi į teisėsaugą. Netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu areštuota dalis kaltinamosios turto – nekilnojamasis turtas ir automobilis. Teisme ji prašė leisti turtą realizuoti ir bent iš dalies atlyginti bendrovei padarytą žalą.
Ši istorija jau išnarpliota ir teisme. Ją išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas pripažino buvusią „Gargždų būsto“ buhalterę kalta pasisavinus daugiau nei pusę milijono eurų ir už tai jai skyrė trečdaliu sumažintą pusmečio laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, jos vykdymą nutarta atidėti 3 metams, tačiau uždraudžiant visą šį laikotarpį išvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojant toliau dirbti. Tik jau ne buhalterės darbą, nes, teismo sprendimu, jai 5 metus uždrausta užsiimti finansinės apskaitos ar buhalterine veikla. Neišsisuks J. A. ir nuo pasisavintų pinigų grąžinimo įmonei – iš jos priteista 578 722,72 euro turtinei žalai atlyginti bei 800 eurų atstovavimo išlaidų. Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
Atsakymai dėl kaupiamųjų lėšų – migloti
Pasirodžius informacijai apie „Gargždų būste“ vykusius dalykus, netruko sukilti vietos gyventojai. Didžiausias jų rūpestis – ar buvusi buhalterė neiššlavė ir vadinamųjų kaupiamųjų lėšų, kurias „Gargždų būstas“, kaip daugiabučių namų administratorius, renka iš gyventojų. Šie pinigai skirti bendro naudojimo objektų remontui.
Atsižvelgdama į bylos mastą ir visuomeninį interesą, „Banga“ kreipėsi į „Gargždų būstą“, prašydama paaiškinti, ar šis buhalterės atvejis turėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos įmonės veiklai, finansinei būklei ar teikiamų paslaugų kokybei, taip pat – ar galėjo būti paliestos gyventojų kaupiamosios lėšos, skirtos daugiabučių priežiūrai, renovacijai ar kitiems ilgalaikiams darbams.
Įmonė pateikė oficialų komentarą, kuriame nurodė, kad byloje yra nukentėjusioji pusė, pati kreipėsi į teisėsaugą ir bendradarbiavo tyrimo metu, o teismo sprendimu buvusi darbuotoja įpareigota atlyginti visą padarytą žalą.
„UAB „Gargždų būstas“ veiklą vykdo stabiliai – su klientais, partneriais ir valstybės biudžetu atsiskaitoma laiku, paslaugų tęstinumas, daugiabučių priežiūros, renovacijos ar kitų ilgalaikių darbų atlikimas nėra sutrikęs“, – teigiama atsakyme.
Tačiau į klausimą, ar šis atvejis galėjo turėti įtakos gyventojų kaupiamosioms lėšoms ir ar jos šiuo metu yra visiškai apskaitytos bei saugios, įmonė tiesiogiai neatsakė. Redakcijai pakartotinai pateikus šį klausimą, buvo gautas lakoniškas atsakymas, jog „daugiabučių priežiūros, renovacijos ar kitų ilgalaikių darbų atlikimas, kuris yra vykdomas iš gyventojų kaupiamųjų lėšų, nebuvo ir nėra sutrikęs“.
Konkretūs duomenys apie tai, ar gyventojų kaupiamosios lėšos buvo atskirtos nuo įmonės veiklos lėšų ir ar jos galėjo būti paliestos, nebuvo pateikti.
Taip pat kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę ir teiravomės, ar jai buvo žinoma apie susidariusią situaciją iki teisėsaugos įsitraukimo ir ar buvo domėtasi galimu poveikiu gyventojų kaupiamosioms lėšoms.
Savivaldybė nurodė, kad gavo vienos renovacijos darbus atliekančios įmonės paklausimą dėl neatsiskaitymo už paslaugas, kuriame buvo remiamasi viešai paskelbta informacija apie buhalterės pasisavintas lėšas, tačiau įmonės pavadinimas tuomet nebuvo nurodytas. Savivaldybė kreipėsi į UAB „Gargždų būstas“ prašydama paaiškinti situaciją, o paklausimą nagrinėti perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Kartu pažymėta, kad „Gargždų būstas“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų Savivaldybė neturi, todėl įmonės finansinės veiklos netikrina.
Šie atsakymai kol kas neatskleidžia, ar ir kokiu mastu buhalterės veiksmai galėjo paliesti gyventojų lėšas, todėl šis klausimas išlieka aktualus ir keliantis pagrįstą visuomenės susidomėjimą.
Gintarė KARMONIENĖ