Įspūdžiai

Kaip atrodome Europos šalių žmonių akimis?

Praėjusį savaitgalį nedidelis Žemaitijos miestelis Endriejavas buvo tapęs, sakykime taip, – Europos centru. Čia suvažiavo Rumunijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Bulgarijos vidurinių mokyklų atstovai – mokytojai ir mokiniai, kartu su endriejaviškiais dalyvaujantys tarptautiniame Comenius projekte „Alisos žinių kelias“, kurio tikslas – plėtoti Europos šalių jaunimo bendravimą, atvirumą, pasitikėjimą, keistis idėjomis ir įtvirtinti Europos vertybines nuostatas – lygybę, toleranciją, demokratiškumą, dialogą bei senojo žemyno kultūros paveldo svarbos suvokimą.

Išvykdami svečiai išsakė patirtus įspūdžius Lietuvoje. Kokie jie?

Projekto vadovė, Rumunijos Respublikos Fetesti miesto vidurinės mokyklos mokytoja Stella Anton: „Šis apsilankymas mus visus nustebino. Lietuva – labai graži šalis, mieli, vaišingi žmonės, nuostabūs vaizdai, švaru ir ramu. Labai kūrybingi Endriejavo mokyklos pedagogai, paslaugūs darbuotojai. Buvome maloniai priimti seniūnijoje, Savivaldybėje ir šeimose. Apžiūrėjome Vėžaičių dailės studijos moksleivių darbus. Jie nuostabūs. Apskritai projektas vyksta geriau negu tikėjomės, užsimezgė glaudūs bičiuliški bendravimo ryšiai tarp mokyklų bendruomenių. To ir siekiama šio Europos Komisijos remiamo projekto nuostatose.“

Lidia Tomasello iš Vizinio (Italija): „Mus, atvykusius iš pietų šalių, itin žavi natūrali gamta ir vaizdingas žaliuojantis, žydintis kraštovaizdis. Labai mieli ir draugiški žmonės. Galbūt pasiseks dar kartą čia atvykti.“

Istorijos mokytoja Elena Nikolova Hristova iš Bulgarijos: „Mane jaudina panaši dramatiška mūsų tautų istorija: juk ir bulgarai išgyveno sovietmetį, buvome netgi vadinami 16-ąja TSRS respublika.“

Eleuterio Santos, projekto koordinatorius Portugalijoje: „Mūsų tikslas yra tai, ko atskiros valstybės laukia iš Europos Sąjungos – tiesiogiai bendradarbiaudami galėsime sukurti tvirtą sąjungą. Lietuva – geografiškai plokščia šalis su nuostabia augmenija, jūra, čia gražios moterys ir geri žmonės. Pastebėjau, kad jūs linkę keisti tai, kas liko iš okupacinės praeities. Norėčiau matyti daugiau važinėjančių dviračiais, juk tokios lygumos ir žavūs kraštovaizdžiai…“

Plačiau apie susitikimus Endriejave ir Gargžduose – kitame „Bangos“ numeryje.

Aldona VAREIKIENĖ