Įtarimas: apgaule iš ligonių kasų – 350 000 eurų
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ir stambaus masto sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Tyrimo duomenimis, vykdant įtariamas korupcines veikas iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), per daugiau nei dvejus metus apgaule galėjo būti įgyta daugiau kaip 350 000 Eur.
Šiuo metu įtarimai jau pareikšti 10-čiai asmenų: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai, farmacijos bendrovės atstovui ir 8 pacientams. Tiriant šią bylą taip pat gauta informacijos apie galimą gydytojų kyšininkavimą, tiriama daugiau kaip 10 atvejų, kai gydytojai galimai priėmė kyšius iš pacientų.
Uostamiestyje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja, veikdama kartu su farmacijos įmonės atstovu, ilgiau nei dvejus metus galėjo klastoti duomenis apie pacientams išrašomus ir VLK kompensuojamus tvarsčius. Tyrimo metu nustatyta, kad tvarsčius naudojusių ir jau pasveikusių pacientų vardu tvarsčiai būdavo tendencingai išrašomi kiekvieną mėnesį, nors patys pacientai apie tai nieko nežinodavo ir į gydytojus dėl tvarsčių poreikio nebesikreipdavo.
Įtariama, kad gydytojos išrašyti tvarsčiai dažniausiai būdavo išduodami vienoje nedidelėje Klaipėdos vaistinėje. Manoma, kad farmacijos įmonės atstovas vaistinės direktorei galimai perduodavo pacientų duomenis apie jiems išrašytus receptus, o direktorė iškart įformindavo galimai fiktyvų tvarsčių pardavimą ir elektroninėje sveikatos sistemoje (E.Sveikata) pažymėdavo, kad tvarsčiai jau parduoti ir pacientas juos atsiėmė.
Vertinant tyrimo duomenis nustatyta, kad vaistinė pacientams tvarsčius tariamai parduodavo jų net neturėdama, t. y. galimai fiktyvūs tam tikro kiekio tvarsčių pardavimai būdavo įforminami dokumentuose, o prekės tik vėliau būdavo užsakomos ir pristatomos į vaistinę.
Skaičiuojama, kad tarp recepto išrašymo ir atsiėmimo praeidavo vos keletas minučių, nors būdavo pažymima, kad tvarsčius neva atsiėmė asmenys, gyvenantys Šilutėje ar Kretingoje. Apklausų metu didžioji pacientų dalis nurodė, kad net nežino tokios vaistinės ir jos buvimo vietos. FNTT surinkti duomenys rodo, kad šios mažos vaistinės 80 proc. metinių pardavimų sudarė už šiuos tvarsčius gautos kompensacijos iš VLK.
Dėl tokių galimai neteisėtų veiksmų VLK galėjo patirti daugiau kaip 350 000 Eur žalą. Ši suma tyrimo metu gali padidėti.
Gydytojai ir farmacijos atstovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis, farmacijos atstovui taip pat skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.
Tyrimo metu daugiau kaip 30 FNTT Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus apygardų bei STT Klaipėdos valdybos pareigūnų atliko kelias dešimtis kratų įtariamų asmenų darbo ir gyvenamosiose vietose, automobiliuose, vaistinėje ir kitose tyrimui reikšmingose vietose.
Kratų metu vaistinėje buvo rastos ir paimtos 289 pakuotės tvarsčių po 10 vnt., bendra už tokį tvarsčių kiekį kompensuojama suma gali siekti per 45 tūkst. eurų. Šie rasti tvarsčiai buvo įforminti kaip parduoti ir išduoti pacientams, tačiau jie pacientų nepasiekė ir vaistinėje buvo laikomi kaip neapskaitytos prekės. Tyrimo metu jau apklausta daugiau kaip 50 liudytojų, kurių didžioji dalis patvirtino, kad nėra gavę ar yra gavę žymiai mažiau tvarsčių nei jiems buvo išrašyta ir neva išduota.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis, tęsiamas.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys yra nekalti, kol teismas nepatvirtina jų kaltės.
Bendra STT, FNTT ir Prokuratūros informacija
