Įvairialypė poilsio teritorija Doviluose taps vientisu objektu
Dovilų miestelyje keliolika metų formuojamos poilsio zonos tapo traukos centru, kur lankosi ne tik šios seniūnijos gyventojai. Jį atrado ir aplinkinių miestų, rajonų žmonės, pasimėgauti natūralia gamta užsuka užsieniečiai. Neseniai vietos bendruomenei pristatytas Dovilų miestelio parko ir rekreacinės teritorijos tvarkymo projektas. Projektuotojų vizija – įvairialypę rekreacinę teritoriją sujungti į vientisą objektą, kuris būtų ir vizualine, ir šiuolaikiškumo prasmėmis gražus, jaukus.
Metų tėkmėje – kūrybiškos erdvės
Saulėtą rugsėjo sekmadienio pavakarę Dovilų karjero pakrantėje šurmuliavo poilsiautojai. Šeimos su vaikais, senjorai. Maudėsi, vaikštinėjo pontoniniu tiltu ar sėdėjo ant smėlio žvelgdami į vandens mėlynę. Kiti vaikštinėjo miško (ne visuose parkuose taip sutvarkyta aplinka) takais, džiaugėsi ramybe klestelėję ant suolelių. Vietinių gyventojų sakralia vadinamoje erdvėje ant kalvos su simboliniais meniniais ženklais jauni žmonės su vaikais smalsiai apžiūrinėjo skulptūras, fotografavosi.
Šiose erdvėse visų amžiaus grupių žmonėms smagu poilsiauti, atrasti kažką įdomaus, artimo sielai. Atpėdina ne tik iš šio miestelio, bet ir iš Gargždų, atrieda dviračiais ar automobiliais. Pastarųjų daug stovėjimo aikštelėse. „Man čia patinka – dažnai atminu dviračiu viena, atvažiuoju su vaikais, anūkais. Mažiesiems čia yra ką veikti. Gerai tvarkosi miestelis“, – gyrė pakrantėje sutikta gargždiškė Rūta. Kita Gargždų gyventoja džiaugėsi, jog Dovilai gražėja. Čia populiaru lankytis visais metų laikais.
Doviliškiai didžiuojasi savo miestelio parku ir rekreacine teritorija – panašių erdvių kitose seniūnijose beveik nerasi. Ilgokai formavosi vizija, kaip turėtų atrodyti šalia miestelio kadaise išraustas smėlio karjeras, palei jį pasodintas pušynas. „Reikėjo pasinaudoti šia žmonių ir gamtos dovana – ją įveiklinti“, – kalbėjo Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė. Ir prieš kelis dešimtmečius šalia šios teritorijos buvusį dirbamos žemės lauką. „Anuomet su seniūne stovėjome prie bulvių sklypo apgailestaudami, kad čia įrengti poilsio zoną labai brangu“, – prisiminė doviliškis Antanas Skiotys, rajono Savivaldybės tarybos narys. Dabar šioje visuomenės poreikiams paliktoje teritorijoje žaliuoja Šimtmečio ąžuolynas. Valstybės sukaktį įprasmina ir kitas ženklas – lauko riedulys, iš tolo šviečia tautodailininko sukurta skulptūra „Dovilano žvaigždė“. Susiklosčiusios aplinkybės padiktavo kalvos atsiradimą, o Klaipėdos rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto konkursui „Tavo idėja“ doviliškiai pateikę skulptūrų kompozicijos „Metų tėkmės ratas“, perteikiančios baltišką pasaulėžiūrą, idėją ir gavę finansavimą ją jau įgyvendino.
Dermė ir patogumas
„Iki šiol formavome atskiras poilsio erdves – kaip kregždės lizdą lipdėme nežinodami, gerai tai ar blogai. Sulaukdavome ir pastabų, – neslėpė seniūnė N. Ilginienė. – Antai per miškelį vedantys takai nepritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią – negali važiuoti vežimėliu. Reikia padaryti taip, kad šia erdve galėtų naudotis visų visuomenės grupių žmonės.“
Nuspręsta parengti Dovilų miestelio parko ir rekreacinės teritorijos tvarkymo projektą, kur specialistai, įvertinę aplinką, numatytų objektus, kad tarp jų būtų dermė – medžiagų, stiliaus. Iniciatyvą palaikė bendruomenė, Savivaldybė, nors kai kas replikavo, jog seniūnė daug nori – tai brangiai kainuosią. „Betgi tai ne mano kieme daroma, o visuomenei, ir ne tik doviliškiams, visiems, tai bus poilsio zona ateities kartoms“, – dėstė N. Ilginienė.
Neseniai vykusiame Dovilų miestelio parko ir rekreacinės teritorijos tvarkymo projekto pristatyme Klaipėdos rajono etninės kultūros centre dalyvavo rajono valdžios, seniūnijos atstovai, gyventojai, projekto rengėjai iš UAB „TS Projects“.
„Derinome bendruomenės norus ir tai, ką mes matome. Vaikščiodami šioje teritorijoje sutikome daug žmonių – didelė karjero trauka, yra aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos, – kalbėjo jie. – Tai daugialypė teritorija, kurioje yra miškas, vandens telkinys, smėlis, šunų vedžiojimo aikštelė, ąžuolynas – reikia jungčių. Svarbu teritorijas padaryti prieinamas, patogias visoms žmonių grupėms, sujungti jas į vientisą objektą, kuris būtų ir vizualine, ir šiuolaikiškumo prasmėmis gražus, jaukus.“
Projekto rengėjų nuomone, erdvė su Šimtmečio ąžuolynu ir jį ženklinančiu akmeniu turi būti reprezentatyvi teritorija. Tai ramybės, pasivaikščiojimo vieta, kur takai turėtų būti įrengti iš prabangesnių medžiagų – keraminių trinkelių, jie apšviesti, numatyti želdynai, pastatyti suoleliai. Trikampėje zonoje palei kalvą numatyta mažosios architektūros elementų, aplink gražiąją pušį – pastatyti suolelius, pamiškėje – sceną.
Pritaikyti visiems sudėtinga
Projekto rengėjų vizijoje – dalis pakrantės smėlėta, kitoje – mediniai gultai. Pontoninis tiltas turėtų būti pailgintas, jame būtų įprasmintas Dovilų herbas. Numatyta tolėliau įrengti laužytos formos tiltelį žvejams mėgėjams. Miškelyje, tarp sakralinės kalvos ir karjerų, yra plačių takų, kuriais gali važinėtis dviratininkai. „Galima padaryti medinius takus, tarp medžių pakabinti hamakus. Tai būtų ramaus poilsio zona“, – dėstė projektuotojas. Pakrantėje numatyta ir pirčių zona – minimalistinės architektūros elementai, prekyvietė.
Projekto aptarimo dalyviai suabejojo, ar verta miške daryti medinius takus, nes medis greitai pūva. Kilo diskusijų: gal daryti pontoninį tiltą iš nerūdijančios medžiagos? Architektai patikino, kad jie – už natūralumą, kad turi būti mažosios architektūros elementų tarpusavio dermė – mediniai takai, suolai, šiukšliadėžės.
Gyventojai susirūpinę, kad visuomenė senėja – keičiasi sveikatingumas, judumas, todėl erdvės turi būti bent minimaliai pritaikytos šioms žmonių grupėms, ir siūlė atkreipti į tai dėmesį. Projektuotojai neslėpė, kad palankiai išspręsti didžiulės teritorijos klausimus yra sudėtinga, ypač sunku pritaikyti kalvos prieinamumą, nes, anot jų, viskas reglamentuota: pločiai, nuolydžiai.
Ginčų kilo ir dėl šunų vedžiojimo aikštelės, automobilių parkavimo vietų, scenos, kemperių zonos įrengimo, kažkam trūko jungčių tarp poilsio erdvių, teiravosi, kiek bus suoliukų, kokius augalus sodins, kokio aukščio numatytas apžvalgos bokštas. Seniūnė patikino, kad jis turi būti ne žemesnis nei 30 metrų, kad atsivertų Gargždų miesto vaizdas. Gyventojai dar galės siūlyti savo idėjas, pakeitimus – projektas bus baigtas šių metų pabaigoje.
N. Ilginienės nuomone, pirmiausia reikėtų tvarkyti reikšmingiausią teritoriją su Šimtmečio ąžuolynu, kalva, nes dabar ten sunku patekti. Vėliau tvarkyti pakrantę, šunų vedžiojimo zoną. „Tai kainuos brangiai, bet galbūt pavyks pasinaudoti parama iš dalyvaujamojo biudžeto, gal atsiras galimybė gauti finansavimą iš europinių fondų“, – kalbėjo seniūnė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
