Judrėniškiai gaivina legendinio lakūno Stepono Dariaus atminimą
Judrėnų krašto žmonėms labai svarbu puoselėti legendinio lakūno Stepono Dariaus-Jucevičiaus atminimą. Judrėniškiai didžiuojasi, kad iš čia kilęs didžiavyris kartu su Stasiu Girėnu išgarsino Lietuvą pasaulyje. Garbaus kraštiečio 130-osios gimimo metinės šiemet paminėtos gausiame jaunimo būryje, siekiant, kad ir jaunosios kartos atmintyje išliktų jo vardas.
Subūrė kraštiečio gimtadienis
Žiemišką sausio 9 d. apsnigtas Judrėnų miestelis atgijo. Iš pat ryto į Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyrių susirinko ne tik vietos mokiniai, bet ir jaunieji veiviržėniškiai, endriejaviškiai bei Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos moksleiviai, svečiai paminėti kraštiečio, legendinio lakūno Stepono Dariaus 130-ąsias gimimo metines.
Renginys, prasidėjęs susibūrimu salėje, tęsėsi moksleivių tinklinio varžybomis mokyklos sporto salėje, konferencija S. Dariaus memorialiniame muziejuje Dariaus kaime ir baigėsi šventine eisena miestelio gatvėmis į Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Tai vienintelis šiame miestelyje išlikęs pastatas, liudijantis legendinio lakūno prisilietimą. Čia buvo pakrikštytas S. Darius, čia jis lankėsi vaikystėje.
Judrėnų krašto žmonėms labai svarbu puoselėti šios Lietuvą pasaulyje istoriniu skrydžiu išgarsinusios asmenybės atminimą. Kas būtų Judrėnai be S. Dariaus? Anot muziejininko Mėčislovo Raštikio, mažai kam žinomas kaimelis. Tik nereikia pamiršti ir Stasio Girėno, su kuriuo S. Darius atliko žygdarbį – perskrido Atlanto vandenyną. Jie neišskiriami, ir lietuviškuose piniguose įamžinti.
Įkvėpimo šaltinis jaunimui
Judrėniškė pedagogė Laima Dargevičienė renginio dalyviams priminė, jog prieš 26 metus Judrėnų mokyklai suteiktas S. Dariaus vardas. „Tai mums didelė garbė ir atsakomybė. Galima pakilti labai aukštai, jeigu myli tai, ką darai ir tiki tuo“, – kalbėjo ji. S. Dariaus ir S. Girėno pavyzdys turėtų būti šiuolaikinio jaunimo įkvėpimo šaltinis.
Šia ypatinga proga Judrėnuose susirinkusiuosius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, rajono Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė. Jos palinkėjo moksleiviams sėkmingai įgyvendinti svajones, garsinti savo kraštą.
Lietuvos aviacijos muziejaus (LAM) direktorė Inga Puidokienė džiaugėsi atvykusi į didžiavyrio S. Dariaus gimtinę, kur saugoma jo dvasia. „Didi asmenybė – įkvėpimas kiekvienam, padrąsinimas, paskatinimas, – sakė ji ir pridūrė: – Didūs žmonės gimsta ne didmiesčiuose, o mažose bendruomenėse, šeimose, mokyklose. Kiekvienas turite galimybę kurti, garsinti Lietuvą.“
Tautiškai pasipuošusios moksleivės nuvyko į Judrėnų kapines uždegti žvakelių ant S. Dariaus tėvų kapo.
Rubiškėje gimusi svajonė
Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės žmonės visada prisimena legendinio lakūno žygdarbį. Nuo jo mirties, išėjimo pasikeitė kelios kartos, bet atminimas, ypač tarp vyresnių žmonių, tebėra gyvas. „Ką reikia padaryti, kad ir po tiek metų žmonės prisimintų? – retoriškai ištarė Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. – S. Darius labai mylėjo Lietuvą, buvo visuomenininkas, didžiulis sporto entuziastas, į Tėvynę parvežęs ne vieną sporto šaką.“
Seniūnas linkėjo jaunimui dirbti ir kurti Lietuvai, ją garsinti.
S. Dariaus memorialiniame muziejuje Dariaus kaime, kur gimė ir augo šis garsus žmogus, susibūrę renginio dalyviai išgirdo įdomių faktų iš garsios asmenybės gyvenimo. Pasak muziejininko M. Raštikio, S. Darius – ne tik garsus lakūnas, bet ir Lietuvos visuomenės veikėjas, valstybės kūrėjas, naujovių pradininkas. „Tai įvairialypė, spalvinga asmenybė“, – kalbėjo jis.
S. Darius gimė ir augo Rubiškės, dabar Dariaus, kaime iki 10 metų. „Penktas vaikas šeimoje žiūrėjo į paukščius jiems pavydėdamas, kad šie gali lakioti, o žmogus – ne. „Gera būti paukščiu“, – sakydavo jis mamai“, – M. Raštikis romantiškai piešė būsimo lakūno paveikslą.
20 amžiaus pradžioje S. Darius su mama, patėviu, broliais ir seserimis išvyko į Ameriką. Ten pirmą kartą pamatė brolių Raitų sukonstruotą lėktuvą. Gyvendamas už Atlanto, jis domėjosi įvykiais Lietuvoje, džiaugėsi, kad ji tapo laisva. Sugrįžęs S. Darius mokėsi Lietuvos karo mokykloje, tarnavo karo aviacijoje. Jis išmoko aukštojo pilotažo figūrų, reikalingų išgyventi oro mūšyje.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas Arūnas Mikalauskas akcentavo S. Dariaus indėlį į Lietuvos sporto istoriją. Į Tėvynę jis parvežė krepšinį ir beisbolą, čia išleido brošiūrą apie šias sporto šakas. S. Darius taip pat rūpinosi pirmojo Lietuvoje stadiono statyba Kaune, tam skyrė savo lėšų. Jis ir vedė sportininkę – krepšininkę Jaunutę Škėmaitę.
Renginyje dalyvavęs LAM darbuotojas Rimantas Rubis kalbėjo, jog S. Dariui rūpėjo ir Klaipėdos krašto likimas, todėl 1923 m. jis dalyvavo sukilime dėl šio prijungimo prie Lietuvos.
1927 m. atsisveikinęs su žmona ir maža dukrele, S. Darius išvyko į Ameriką. Jis prasitarė, kad namo, į Kauną, parskrisiąs lėktuvu.
Užsispyrimas ir padėjo, ir trukdė
LAM istorikas, aviatorius Pijus Poškus konferencijos dalyviams atskleidė, kad S. Darius – entuziastingas žmogus, įdomi asmenybė, bet jam pritrūkdavo kantrybės pabaigti tai, ką sumanydavo. „Bendraamžių teigimu, jame susiliejo žemaitiškos ir amerikietiškos savybės. Liberalus ir demokratiškas žmogus buvo žemaitiškai užsispyręs ir atkakliai ginčijosi net su kariuomenės vadais, dėl to prisidarydamas sau problemų, – dėstė istorikas. – Užsispyręs, entuziastingas S. Darius, sugeneravęs daugybę idėjų, kartu su S. Girėnu perskrido Atlanto vandenyną. Tai labai reikšmingas pasiekimas pasaulio aviacijos istorijoje.“
1932 m. S. Darius su bendraminčiu S. Girėnu už savo pinigus nusipirko lėktuvą „Belanka“, kurį gerokai patobulino. „Pagal anuometinius standartus tai buvo normalus keleivinis šešiavietis lėktuvas, – patikino P. Poškus. – Lakūnai neturėjo lėšų šį pritaikyti ekstremaliam skrydžiui, todėl lietuvių išeivių parapijose Čikagoje, Detroite ir kitose rengė aviacijos šventes, kad surinktų pinigų. 1933 m. birželio pabaigoje „Belanka“ buvo pertvarkyta į „Lituanicą“: įdėtas naujas variklis, nupirktas naujas propeleris. „Lituanica“ talpino 3 tūkst. litrų kuro – dešimteriopai daugiau nei prieš renovaciją. Lėktuvas buvo žymiai tobulesnis negu anksčiau.“
Pasak P. Poškaus, lakūnai neturėjo didesnių skrydžio rėmėjų – viskas atlikta paprastų žmonių lėšomis. „Ir tuo jis unikalus“, – pastebėjo istorikas.
1933 m. oro sąlygos buvo blogos – lakūnai delsė skristi. Juos skaudino išeivių šnekos, kad jie surinko pinigų ir nieko nedaro, kad tai kažkokia afera. Pagerėjus meteorologinėms sąlygoms, liepos 15 d. S. Darius ir S. Girėnas išskrido iš Niujorko Floido Beneto aerodromo į Kauno Aleksoto oro uostą. P. Poškaus teigimu, jie galėjo palaukti kelias dienas – po savaitės skridę prancūzų lakūnai perskrido Atlantą ir pasiekė Bagdadą, nes jų nespaudė, juos rėmė šalies vyriausybė.
Gerbia ir didžiuojasi
„Liepos 15 d. išskrido, o liepos 17 d. 0.36 val. Europos laiku tuometėje Vokietijoje, Diolcingo miške, netoli Soldino, įvyko katastrofa. Iki šiol nelaimės aplinkybės nėra aiškios, bet istorikai teigia, kad lėktuvas nebuvo pašautas, – dėstė P. Poškus. – Lėktuvas pateko į audros frontą ir lakūnai suko ratus ieškodami, kur nutūpti. Paskutinėmis minutėmis S. Darius iškišęs galvą per langą mėgino šviestis prožektoriumi, kad nustatytų, kur yra laukas ir miškas. Bandė šviestis ir bengališkomis ugnelėmis, bet rasti nusileidimo vietos nepavyko. Nuo katastrofos už 100 metrų prasidėjo laukas, kuris būtų tikęs nusileidimui. Ar lakūnai jį matė?“
Istorikas P. Poškus patikino, kad šis skrydis aviacijos istorijoje – penktas pasaulyje pagal įveiktą atstumą nenutupiant. Jis paneigė, kad S. Darius ir S. Girėnas pirmieji pasaulyje per Atlantą atgabeno pašto siuntą. Tai buvo pirmoji pašto siunta į Lietuvą. „Lakūnai žuvo, bet jie tapo legendomis“, – kalbėjo svečias.
Renginyje dalyvavusi judrėniškė Janina Jokšienė patikino, kad S. Dariaus 130-oji gimimo sukaktis – nepaprasta diena Judrėnų krašto žmonėms, gyvenantiems legendinio lakūno žemėje. „Mes juo didžiuojamės“, – sakė ji.
„Šis renginys Judrėnuose – tai įžanga į S. Dariaus 130-ųjų gimimo metinių minėjimą. Šia proga daugiau renginių vyks Kaune, – atskleidė LAM direktorė I. Puidokienė. – Vasarą S. Dariaus tėviškėje bus surengta paroda šiai įvairiapusei asmenybei atskleisti.“
S. Dariaus 130-ųjų gimimo metinių minėjimą susitelkę surengė LAM S. Dariaus memorialinis muziejus, Judrėnų S. Dariaus bendruomenė, Veiviržėnų KC Judrėnų skyrius, Judrėnų mokyklėlė, seniūnija.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
