Jurgio Šaulio gimnazijos atžalynas augins savo sodą

Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė L. Navickienė (viduryje), pavaduotojai ugdymui R. Mockuvienė ir K. Pugačiauskas įsitikinę, kad mokyklos ugdomąjį procesą teigiamai veikia šventa trejybės sąjunga: mokytojai, mokiniai, tėvai.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje šiais mokslo metais atsinaujino vadovų komanda, atjaunėjo ir pedagogų kolektyvas, suaktyvėjo moksleivių prezidentūros veikla, tad susikaupė geros energijos ne tik siekiant kokybiško ugdymo, bet ir telkiantis kūrybiškiems projektams.

Direktorė džiaugiasi susiklausymu

Pavasariu dvelkiančią dieną, kai „Bangos“ korespondentai lankėsi Veiviržėnuose, Jurgio Šaulio gimnazija gyveno įprastu ritmu. Pertraukų metu kažkas rinkosi į moksleivių prezidentūros kabinetą, kažkas ilsėjosi sėdmaišių zonoje, kažkas apžiūrinėjo mokslo draugų fotografijos parodą, o moksleivių mėgstamoje valgykloje tįsojo ilgoka išalkusiųjų eilutė.

– Neslėpsiu, vadovauti gimnazijai atėjau su dideliu nerimu. Mat per savo pedagoginę karjerą nebuvau dirbusi viduriniame ugdyme. Daug žinių, įgūdžių esu sukaupusi ugdydama specialiųjų poreikių vaikus, taip pat dirbdama su pagrindinio ugdymo mokiniais. Vadovavimas gimnazijai – man naujas iššūkis. Su juo susidoroti nuoširdžiai padeda patyrusi pavaduotoja ugdymui Raimunda Mockuvienė, taip pat šiuolaikiškumo vėjo įnešęs jaunas pavaduotojas Karolis Pugačiauskas. Mano manymu, svarbiausia, kad bendrą kalbą jau radau ir su mokytojais, ir su moksleiviais, ir su jų tėveliais. Džiaugiuosi, kaip uoliai dirba ir gimnazijos ūkio dalies žmonės – tarsi sau, tarsi savo namams, o pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Pozingis viską supranta iš pusės žodžio“, – nuoširdžiai pokalbį su „Bangos“ korespondente pradėjo tik šiais mokslo metais Jurgio Šaulio gimnazijai pradėjusi vadovauti Laima Navickienė. Anksčiau istorijos mokytojos specialybę turinti pedagogė daug metų vadovavo Švėkšnos specialiojo ugdymo centrui, vienerius metus buvo Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro direktorės pavaduotoja ugdymui.

„Degančioms“ klasėms – pagalba

Veiviržėnų gimnazijoje vyraujantys santykiai – geranoriški. „Nesame didelis fabrikas, kokiais yra tapusios miestų gimnazijos, greitai pastebime nedrausmingumą, pamokų praleidinėjimą“, – sako mokyklos vadovė, tačiau atvirai dėsto, kad ne viskas einasi kaip sviestu patepta. Pasak jos, vos pradėjusi vadovauti pastebėjo, kad, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir šioje gimnazijoje neišvengiama socialinės atskirties bei patyčių paauglių tarpe. Direktorė įsitikinusi, kad tai neaplenkia nė vienos mokyklos: „Aišku, gali įkišti galvą į smėlį ir sakyti, kaip čia viskas gerai, bet taip gi nėra. Iš pat pradžių pastebėjau negeroves trijose klasėse, neseniai socialinė darbuotoja informavo, kad patyčių problema iškilo dar vienoje.“

Gimnazijoje dirba dvi psichologės, bet tik 0,75 etato. Tokiai mokyklai pajėgų yra per mažai, bet šioje srityje dirba ir klasių vadovai, aktyvinami ryšiai su tėvais. Kai gimnazijos socialinė darbuotoja atliko tyrimus, atsiskleidė skaudi situacija: didžioji dalis vaikų prisipažino, kad pirmąją taurelę jie gauna šeimoje. Ir pirmąją cigaretę surūko namuose.

„Kvietėmės ir papildomos pagalbos – psichologę psichoterapeutę Rositą Katauskienę iš „Diemedžio“ ugdymo centro. Ji organizavo keturis užsiėmimus būtent su „degančiomis“ klasėmis. Be to, parengė rekomendacijas mokytojams, auklėtojams. Rekomendacijas, neįvardindama klasių, pristatė ir tėvams, buvo akcentuojamas itin svarbus šeimos vaidmuo“, – apie problemų sprendimų kelius pasakojo L. Navickienė.

Mokytojų amžiaus vidurkis – jauniausias

Šiuo metu Jurgio Šaulio gimnazijoje kartu su Pėžaičių skyriumi yra 342 moksleiviai. Deja, pastaraisiais metais mokyk­la praranda maždaug po vieną klasę, t. y. nebeateina 15–20 mokinių. Gi Veiviržėnų taip pat neaplenkė emigracijos protrūkis, mažėjantis gimstamumas, visuomenės senėjimas.

Direktorė L. Navickienė prisipažino, kad pasiryžusi šioms pareigoms girdėjo, jog Jurgio Šaulio gimnazija esanti stipri. „Manau, kad gimnazijoje yra mokytojų, kuriems dar yra kur kilti, bet didžioji pedagogų dalis, jų turime iš viso 40, yra labai profesionalūs mokytojai, daug dėmesio skiriantys pamokoms pasiruošti, ieškantys naujų mokymo metodų, dalyvaujantys įvairiuose projektuose. Turime vieną mokytoją ekspertą, 12 metodininkų. Jais tapti šiais metais ruošiasi trys, o eksperto vardo sieks dar vienas pedagogas“, – šiltai apie kūrybiškus ir darbščius gimnazijos mokytojus atsiliepė mokyklos vadovė.

Šiais mokslo metais veiviržėniškių gimnazijos mokytojų amžiaus vidurkis vienas jauniausių rajone – 44 m. Anksčiau vyriausios pedagogų amžiaus vidurkio titulą turėjusią gimnaziją atjaunino tai, kad į pensiją išėjusius keletui mokytojų juos pakeitė jauni.

Pedagogų paieška – su pasiūlymais

Prieš porą metų gimnazijoje istorijos mokytoju pradėjęs dirbti, o šiais mokslo metais ir pavaduotojo pareigas sutikęs eiti K. Pugačiauskas neslepia, kad atsilaisvinus mokytojų darbo vietoms, ypač tiksliųjų specialybių, jaunų žmonių, norinčių dirbti provincijos mokykloje, rasti yra sunku. „Tai suprantama – dažnas turi pasiėmęs paskolų, tad reikalingas saugumo garantas, reikia užtikrintų pajamų. Ne paskutinėje vietoje mokytojui yra ir patogaus tvarkaraščio sudarymas, palanki emocinė būsena, tad naujiems specialistams apsitarę skiriame mentorius, kad jie padėtų adaptuotis. Mūsų gimnazijoje įprasta, kad tvarkaraštyje nebūtų langų, jei mokytojas atvažiuoja dirbti iš Klaipėdos ar net iš Kretingos rajono. Mums svarbu jų laiką išnaudoti maksimaliai naudingai. Šiuo metu jau sukame galvas, kaip prisivilioti jauną matematiką, kandidatūrą akiratyje turime, reikės pasistengti, kad užsikabintų už mūsų pasiūlymų“, – įžvalgomis dalijosi gimnazijos direktoriaus pavaduotojas K. Pugačiauskas. Beje, kūrybiškai ir entuziastingai vadovaujantis ir mokinių prezidentūrai.

Anksčiau naujausioje Vilniaus Balsių progimnazijoje dirbęs, o dabar Dauparuose su šeima gyvenantis ir gimnazistams istoriją dėstantis Karolis sakė, kad darbą Veiviržėnų gimnazijoje pasirinkęs neatsitikinai – yra giminės sąsajos. Tarpukariu jo žmonos senelis Veiviržėnuose buvo gerbiamas žmogus, viršaitis.

Mokykla nestokoja technologijų

Jurgio Šaulio gimnazijos vadovai neabejoja, kad ir provincijos mokyklos abiturientus geba paruošti konkurencingai studijų rinkai. Tai rodo olimpiadų, stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. „Žinoma, ne kiekvienais metais turime tokį perliuką kaip pernai dvyliktoką Tadą Žutautą, pelniusį tris šimtukus per brandos egzaminų sesiją“, – pastebėjo direktoriaus pavaduotoja R. Mockuvienė. Ji atkreipė dėmesį, kad didmiesčiuose kai kurios mokyklos pranašesnės didesniu intelektualiniu potencialu, bendradarbiavimu su universitetais, turi laboratorijas ir t. t. Tačiau dėl šiuolaikiškos mokymo įrangos nesą jokios bėdos ir gimnazijoje. „Manau, kad iš informacinių technologijų gimnazija turime viską, kas dabar būtina ugdymo procese. Neseniai nusipirkome interaktyvią klasę visiems tiksliesiems mokslams, taip pat interaktyvius projektorius, kurie veikia interaktyvios lentos principu, turime ir planšetinius kompiuterius su programomis pirmokams, antrokams. Kai kurių technologijų dar iki galo neišsilukštenome, tik ruošiamės jas eksploatuoti“, – pasakojo gimnazijos direktorė L. Navickienė.

Pedagogai apgailestavo, kad nors apie 60 proc. jų abiturientų pasirenka aukštosios mokyklos studijas, tačiau dalis jaunųjų veiviržėniškių iškart po egzaminų išvažiuoja dirbti į užsienį: „Visgi tikime, kad po kurio laiko ir jie sugrįš, svarbiausia stengiamės įteigti, kad jų stiprybės šaknys yra čia, gimtinėje. Karjeros dienomis visada pasinaudojame studijuojančių abiturientų patirtimi, kuria jie noriai ir įdomiai dalijasi susitikimuose su dabartiniais dvyliktokais.“

Svarbu idėjų generatoriai

„Jei mokykloje yra bent keletas mokytojų, kurie yra idėjų generatoriai ir imlūs permainoms, o vadovai tai palaiko, tada mokykla gali pradėti keistis labai sparčiai. Net nedidelėmis lėšomis“, – tuo įsitikinęs jaunasis direktorės pavaduotojas K. Pugačiauskas, kartu su biologijos mokytoja sugalvojęs įgyvendinti mokyklos sodo projektą.

Visos gimnazijos klasės šį sumanymą finansuotų iš savo biudžeto. Vienai klasei tai atsietų maždaug 15 eurų (žemė, augaliukai, kuoliukai), o kiekvienam mokiniui – apie 0,50 euro. „Bet tai mokinių savanorystės principas, kuris derinamas su tėvais. Patys finansavę jie jaus atsakomybę, prieraišumą. Jeigu tik mokykla pripirks tų medelių, tai atrodys valdiškai. O dabar patys moksleiviai rinksis veisles, ruoš žemę, matuos atstumus, prižiūrės. Tai tęstinis projektas: galbūt vėliau prie sodo atsiras lauko klasė dailei, muzikai, technologijoms. Tai kelerių metų siekiamybė. Juk mokiniai po dešimtmečio atvažiavę, ar jau savo vaikus vesdami į mokyklą matys rezultatą, prie kurio ir patys prisidėjo“, – įkvėptai sumanymo esmę pristatė Karolis.

Mokyklos direktorė L. Navickienė atitarė, kad mintyse vidinį mokyklos kiemą jau matanti kaip lauko poilsio zoną su abiturientų rankomis pagamintais klasių vardiniais suoliukais.

„Turime ir daugiau sumanymų, bet nebegarsinkime, nes kitos mokyklos norės nukopijuoti. O ką sumanėme, tą padarysime“, – pokalbį su „Bangos“ korespondente nuotaikingai baigė Jurgio Šaulio gimnazijos vadovai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių