Kada jaučiamės gerai?

Užsienio šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje galime pastebėti, kad popiet daugelis gyventojų nebedirba, susitinka kavinėse, tęsia pokalbius prie puodelio kavos, arbatos, tiesiog ilsisi stebėdami aplinką. Ar toks mentalitetas visgi yra siekiamybė ir Lietuvoje?
Mes juk nuolatos uoliai dirbame, po to taip pat uoliai švenčiame, vėl pavargstame besirūpindami, kad tik nieko netrūktų. Tad gal mūsų kasdienybės tradicijos kiek kitokios? Pripažinkime, pirmoje vietoje mes iškeliame darbą, jo svarbą ir tai, kaip gerai jį atliekame ir kiek iš to uždirbame. O galbūt nepaliaujamai dirbdami ne tik darbovietėse, bet ir savo namuose pamirštame esminius, bet paprastus dalykus? Galbūt pokalbis su draugais, tėvais, vaikais ar tiesiog sutiktu pažįstamu žmogumi ne tik praskaidrintų dieną, bet ir turėtų būti įprasta dienotvarkės dalis? Pripažinkime, daugelis teisinamės, kad neturime laiko stabtelėti, nes nuolat bėgame, tačiau patys kartais net nesuvokdami dėl ko ir kur. O galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir gerai jausenai?
Išsikalbėti su artimaisiais labai svarbu. Daugelis žmonių dėl savo nepabaigiamų darbų ir paprasto pokalbio trūkumo kreipiasi į psichologus, jų brangios paslaugos dabar „ant bangos‘‘, bet ne tik jie galėtų mums padėti. Žinoma, jei reikia, būtina kreiptis būtent į specialistus, bet gal nebūtina susilaukti tokios emocinės būklės, kai jau niekas kitas nebepadeda?
Ar dažnai pastebime, kaip greitai pralekia pavasaris, vasara? O jei išmoktume mėgautis? O jei leistume daugiau laiko su žmonėmis, kuriuos mylime? Kaip gera pasėdėti, neskubėti, įvertinti gamtos teikiamus džiaugsmus. Jei pasvarstytume, dėl ko iš tiesų bėgame, gal ir paprastas pasisėdėjimas, nuolatinio lėkimo sustabdymas kiek prašviesintų ir atšviežintų mintis? Juk mūsų savijauta prasideda būtent nuo minčių. Jei esame ramūs, patenkinti gyvenimu, tai net ir sociologiniuose tyrimuose atskleista, kad gyvename ilgiau! Trumpesnis darbo laikas, sportas ir poilsis, kodėl daugeliui tai vis dar nėra aktualu?
Mūsų emocinei būsenai itin svarbu, kokioje aplinkoje gyvename. Štai neseniai buvo minima Žemės diena. Ar tai tik dar viena atmintina diena kalendoriuje? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmonės lyg ir tapo sąmoningesni. Rūšiuoja atliekas, augina ar stengiasi pirkti ekologiškas daržoves ir vaisius, teikia pirmenybę kitoms ekologiškoms prekėms, net mašinas keičia į elektromobilius. Ar tokios mūsų pagalbos žemei užtenka? Anaiptol. Gamta nuolat smarkiai teršiama, didelę įtaką daro pramonė, išmetamosios dujos. Žmonės nesusimąstydami savo norams ir poreikiams eikvoja motinos žemėlės sąnaudas. Tad ir garsūs raginimai eiti link ekologijos visiems be išimties turėtų tapti norma, o ne tik pasisakymais.
Norint padėti gamtai visų pirma skatinama pradėti nuo savęs. Ir tai ypač aktualu, nes esame besaikiai vartotojai, o vartojimo kultūra ir skatina užterštumą.
Didžiosios automobilių pramonės įmonės ėmėsi iniciatyvos ir pristatė kol kas brangius, nedaugeliui įperkamus elektromobilius. Vis dėlto verta pagalvoti ir apie tokią ateities investiciją, tuo labiau, kad taršūs automobiliai varomi vis branginamais degalais. Kitaip jau ir nebebus. Didinami akcizai už kurą, kad bent kiek būtų sulėtinama klimato kaita.
Ekologai ragina rūšiuoti, o ir mes patys norime švarios, tvarkingos aplinkos. Šiokia tokia pažanga yra. Vis dėlto nepraleiskime pro akis ir to, kad turime tvarkyti ne tik savo namų šiukšliadėžę, bet ir aplinką, nusigenėti medžius, apkarpyti gyvatvores, susigrėbti lapus, kad galėtume padėti gamtai atsinaujinti. O visa mūsų pagalba gamtai padeda ir mūsų sveikatai. Tad nesnauskime, kai prisikaupia aplinkos tvarkymo darbų – atlikime juos ne tik dėl savęs, bet ir dėl žemės, kurioje mums visiems norisi kuo ilgiau ir laimingiau gyventi!
Gerbdami gamtą jausimės maloniau, pakalbinę žmogų jausimės prasmingiau.