Kartėlis dėl abejingumo

Liveta PATAPAITĖ
„Bangos“ skaitytoja

Turbūt girdėjote iš žiniasklaidos šaltinių apie eilę, kurioje laukė šimtai žmonių, ji buvo nusidriekusi prie Klaipėdos ligoninės dėl išankstinės registracijos pas kardiologus. Štai sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigia nustebęs matydamas tokias eiles pas gydytojus. Bet argi ne jo tai pareiga? Ar toks pirmas kartas? Juk ne. Mes jau anksčiau girdėjome, kaip žmonės lūkuriuoja prie ligoninių, lauke, kad gautų iš anksto vietą pas gydytojus. Deja, kartais laukiantieji sulaukia ir liūdnesnio likimo. Vietoj vizito pas daktarą iškeliauja amžinybėn. Kai sveikatos apsauga šlubuoja, tai giltinei nė Užgavėnių nereikia laukti: šienauja gyvybę po gyvybės.
Žodžiu, kad užsiregistruotum, reikia nueiti kryžiaus kelius. Galbūt sudaromos tokios aplinkybės, kad tiesiog žmogus, kuris nenori ir negali laukti, pasirinks privatų daktarą, mokės daug pinigų ir tik tada galės gauti pagalbą? Ar to siekiama? Ar su visokiomis reformomis einama link to, kad modernios ligoninės ir jų paslaugos bus tik didmiesčiuose? O juk pagalbos reikia ne tik mums, kurie dar save apsitarnaujame ir mokame elgtis su naujausiomis technologijomis, mokame užsiregistruoti elektroniniu būdu, tačiau nepamirškime ir tų, kurie dėl negalios net nevaikšto arba nemoka užsiregistruoti naujoviškai. Dažniausiai tai mūsų senoliai, vyresnio amžiaus žmonės. Jie, žinoma, kantrūs, stiprūs, įpratę prie sunkmečių.
Po skandalo dėl eilės pas kardiologus sveikatos apsaugos ministras pradėjo vizitus po rajonus. Keliuose apsilankęs ir pamatęs tuščias poliklinikas A. Dulkys vėl nustebo. Tai iš tiesų, kur čia tie galai sveikatos apsaugos sistemoje nesueina: trečio lygio (daugiaprofilinės ligoninės) sveikatos įstaigose susidaro eilių eilės, o pirminiame (poliklinikos) – tuštuma. Bet ar po trejų metų vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai pats ministras dar nežino atsakymų dėl tokios kritiškos situacijos? O kas formuoja sveikatos apsaugos politiką šalyje, kas už ją atsakingas? O kas kenčia nuo tokios netvarkos? Pirmiausia – pacientai. Ar tik reklaminiuose rinkimų kampanijos plakatuose politikai yra „arčiau žmonių“?
O štai yra dar toks skaudus faktas, kad žmonės, turintys neįgalumą, negali kartu gauti ir pensijos, nors jie ją turi užsidirbę, turi stažą. Ne, šiukštu! Reikia pasirinkti arba senatvės pensiją, arba neįgalumo pensiją. Kodėl taip nusprendė įstatymų leidėjai – mūsų Seimas? Tai kodėl taip gražiai kalbama apie paramą neįgaliesiems, jei realiai jie negauna net to, ką užsidirba? Juk per visus valdžios pasisakymus girdime, kad reikia integruoti neįgaliuosius į darbo rinką. Žmonės su negalia, kurie dar išgali, stengiasi dirbti, stengiasi dėl stažo, o paskui – še tau! Esu girdėjusi užgauliojimų, kad kaip gerai tiems neįgaliesiems. Esą visko jiems per akis. O jūs patys žinote, kaip žmogui skaudu rinktis tarp uždirbtos senatvės pensijos ir neįgalumo pensijos? O kai esi neįgalus, tai juk ir išlaidų dėl ligos žymiai daugiau visada turi. Paskleistas mitas visuomenėje, kad esą tuos neįgalumus dalija į kairę ir į dešinę. Todėl visuomenė ir skersakiuoja. Buvo vienas kitas toks atvejis, kai žmonės per kyšius neįgalumą „susiveikė“. Tai ką, dabar tie, kurie tikrai yra sunkių ligų patyrę, turi būti pirštais badomi? Žmones, kurie neįgalūs, reikia atjausti ir suprasti. Tačiau Lietuvos įstatymai neužjaučia. Pasirinkai savo sunkiai uždirbtą senatvės pensiją, tada negausi neįgalumo pensijos. Pasirinkai pastarąją, negausi senatvės pensijos. Žodžiu, net kokio nors koeficiento, kaip priedo neįgaliam žmogui pasirinkus senatvės pensiją, nėra (čia nekalbu apie specialiųjų poreikių neįgaliuosius). Tai, sakykite, kaip verstis iš tų kelių šimtų eurų, kaip pragyventi senjorams, kurie neturi net ir jėgų kovoti? Tokie grubūs įstatymo nurodymai pasirinkti – arba arba – absoliučiai žlugdo neįgalaus žmogaus finansinę padėtį. Kai jauni ar vidutinio amžiaus žmonės siekė ir norėjo daugiau užsidirbti, tai jie pasidavė visuotinei emigracijai. Tai jau įprastas reiškinys ir mūsų šalyje jau negrįžtamas. Tačiau senjorai juk niekur nebeišvažiuos, tuo labiau neįgalūs. Tai kaip jie pasigerins savo padėtį?
Tiesiog jau ir nebeklausiu, kodėl mes renkame į Seimą, kuris leidžia įstatymus (neapsirikite, ne rajonų savivaldybių tarybos leidžia įstatymus, o jei jums kandidatai į rajono tarybą žadės didesnes pensijas, tai tokius vykite nuo „bačkos“, nes nei pensijos, nei išmokos nuo vietos politikų nepriklauso), tokius abejingus mūsų gyvenimams politikus? Lietuvos žmonės, kurie susiduria su tokiais akibrokštais, turėtų nebijoti pasakyti tokiems politikieriams stop. Tai mūsų valstybė. Tai mes, mūsų gerovė. Juk turime vienas kitam ne akis draskyti, o kartu diskutuoti, kartu priimti sprendimus, kad būtų geriau ne išskirtiniams, o visiems šalies piliečiams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių