Klaipėdos koncertų salė: festivalis prasidės neurologine opera

Klaipėdos koncertų salėje rugsėjo 15 d. 18.30 val.  šiuolaikinės muzikos festivalis  „Permainų muzika'“ prasidės šiuolaikinės operos premjera! Tai pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“, kuri Lietuvoje statoma pirmą kartą! 

Klaipėdos koncertų salėje rugsėjo 15 d. 18.30 val.  šiuolaikinės muzikos festivalis  „Permainų muzika’“ prasidės šiuolaikinės operos premjera! Tai pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“, kuri Lietuvoje statoma pirmą kartą! 

Michaelas Nymanas – minimalistinės muzikos pradininkas, žinomas britų kompozitorius, sukūręs šešias operas ir muziką daugiau nei dvidešimčiai filmų. Tarp kompozitoriaus garso takelių yra tokie filmai kaip ,,Fortepijonas“, ,,Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bei daugelis kitų. Dirbdamas muzikos kritiku M. Nymanas 1968 m.  leidinyje „The Spectator“ pirmą kartą muzikos istorijoje pavartojo minimalizmo terminą, kurį vėliau plačiau aprašė savo knygoje ,,Experimental Music: Cage and Beyond“. Šis terminas prigijo visame pasaulyje, o minimalizmas tapo vienu populiariausių profesionaliosios muzikos žanrų. Kompozitoriui suteiktas britų imperijos komandoro laipsnis bei Voriko universiteto garbės daktaro laipsnis, o jo kūriniai atliekami visame pasaulyje.

,,Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ („The Man Who Mistook His Wife for a Hat“) – pirmoji M. Nymano opera, sukurta 1986 m. remiantis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga, tapusia bestseleriu ir laikoma neurologijos mokslo klasika. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus – paciento, sergančio vizualine agnozija („mentaliniu aklumu“), ligos tyrimo istorija: žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa. Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė.

Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas ir operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas Oliveris Sacksas po M. Nymano operos premjeros teigė: „tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.

Pirmasis Lietuvoje neurologinės operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ pastatymas yra bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro ,,Kosmos Theatre“, teatro ,,Utopia“ meninis projektas, skirtas pristatyti minimalistinę operą, pasitelkiant medijų bei lėlių teatro teikiamas galimybes.  

Operos režisierius, ,,Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis teigia: ,,Šios kvapą atimančios operos sceninė versija – tai tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovą į tikrovės atpažinimo krizę. Kamerinis, mobilus, funkcionalus sceninis sprendimas  traukia lėlių teatro  bei video-komunikacijos ir transliacijos sprendimus, todėl čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir šokėjais, lėlininkais, ekranų kilnotojais, netgi scenos darbininkais. Mane žavi idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti papasakotas vos trijų žmonių be papildomos teatro mašinerijos, štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų, kurių taip pat atsisakome. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau. Operos struktūra mums siūlo naujai pažvelgti į dažniausiai numeriais suskirstytą klasikinę operą, rasti sprendimus ne tarp scenų ir ne pragrojimuose, o čia pat scenoje – dainuojant, vaidinant, stumdant scenografiją, ją dekonstruojant ir taip parodant žiūrovams daugiau, nei įprasta. Tam labai tinka būtent ši daugiafunkcionalių, atvirų ir profesionalių solistų sudėtis: sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenko. Tai dainininkai, kurie šiuolaikinio operos atlikėjo profesiją supranta kaip nuolatinius iššūkius, mokymąsi ir ieškojimą. Taip pat mūsų ,,Kosmos Theatre“ kūrybinę komandą žavi galimybė bendradarbiauti su tokiais klasikinės muzikos profesionalais, kaip maestro Martynas Staškus, pianistė Indrė Baikštytė, Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tai atveria naujas interpretacines galimybes, kūrybines patirtis, galimybę išsibandyti naujus technologinius sprendimus. Operos dramaturgijoje taip pat nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, todėl jos neslegia sceniniai štampai. Viskas joje atrodo aštru ir intensyvu, o M. Nymano minimalistinė kompozicinė maniera O. Sackso istoriją pakelia į netikėtas metaforines aukštumas – čia savo meta-vaidmenį įgauna ir kompozitorius R. Schumanas, ir poetas H. Heinė… Pagaliau,  šia opera mes kreipiamės į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę: kas mes esame, jei mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei jį aplinkiniai? Ar tai savaime yra liga? Ką neurologijoje vadiname deficitu, kai kalbame apie žmogų? Ar individuali žmogaus gyvenimo istorija dar medicininio tyrimo dalis?“

Klaipėdos koncertų salė primena, kad su klausytojais nori saugiai dalytis aukščiausios kokybės akademinės muzikos programomis bei siekia, kad jomis galėtų mėgautis kuo platesnė auditorija. Todėl nuo rugsėjo 13 d. pasikeitė Klaipėdos koncertų salės repertuaro renginių lankymo tvarka: Atvykstant į koncertą būtina turėti Galimybių pasą / ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių