„Klaipėdos rajono energijos“ vadovo atsakomybė ir iššūkiai negąsdina

Beveik prieš trejus metus UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Marius ŽILIUS ironizuoja, jog atėjęs rado tik rašiklį ant stalo. O dabar technika nebetelpa bendrovės kieme, teikiamų paslaugų spektras išsiplėtė kelis kartus. Įdomu tai, kad Marius šiuo metu laikinai eina ir „Gargždų turgaus“ direktoriaus pareigas. Apie įsukusių darbų sūkurį, nueitą gyvenimo kelią su Mariumi kalbėjomės vėjuotą ir lietingą vasaros rytmetį.

Džiaugiasi savirealizacija
– Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, gyvenate jau 15 metų. Kas čia atviliojo, papasakokite apie save?
– Esu gimęs ir užaugęs Rusnės saloje, ten baigiau mokyklą ir išvykau studijuoti į Vilnių. Kadangi matematika ir fizika man buvo patys įdomiausi dalykai, tai baigiau Fizikos fakultete Taikomąją fiziką. Gavę diplomus su žmona Rima buvome išvykę į užsienį, užsidirbome ir nusipirkome sau sklypą, pasistatėme namus būtent Sendvario seniūnijoje. Su broliu buvome atidarę transporto įmonę, tačiau po 8 metų veiklos, maždaug 2019 m., teko skelbti bankrotą. Mat nors sugeneruodavome nemažai pajamų, sąnaudos jas pradėjo viršyti. Atlyginimai, lizingai, draudimai, kelių mokesčiai viską „suvalgydavo“. Vėliau dirbau vienoje bendrovėje skyriaus vadovu, tačiau po kiek laiko supratau, kad turiu didesnį potencialą nei ten jo išnaudoju, man buvo per maža dirbti skyriaus vadovu, akiratis jau buvo per daug išsiplėtęs. Gal kitiems ir keista, bet man reikia atsakomybės, reikia iššūkių.
– Tuomet nusprendėte dalyvauti „Klaipėdos rajono energijos“ vadovo konkurse?
– Taip, ir laimėjau. Net nemaniau, kad gyvenime atrasiu tokią terpę, kur galėsiu save realizuoti 120 proc. Anksčiau „Klaipėdos rajono energijos“ veikla apsiribodavo katilinėmis, o dabar mes prižiūrime ir žaliuosius plotus, užsiimame kelių priežiūra: tai greideriavimai, laistymai, šlavimai. Prižiūrime viso rajono paviršinių nuotekų infrastruktūrą, turime specialią įrangą praplovimams, išvalymams. Vykdome statybas, dabar net giedančiu fontanu Priekulėje rūpinamės. Su „Gargždų būstu“ esame pasirašę sutartį, prižiūrime 56 Gargždų daugiabučių kiemus. Žiemą valome sniegą, barstome kelius, rudenį pučiame lapus, specialia mašina susiurbiame ir pan.

Pradžioje patyrė šoką
– Užsiminėte, kad darbo pradžia nebuvo lengva. Ką radote atėjęs?
– Kai atėjau į biurą, buvo tik tušinukas, o praėjo mažiau nei treji metai – ir technika vos telpa kieme. Savivaldybėje iki šiol nesupranta, kaip tai pavyko. Žinoma, pradžioje man pačiam buvo šokas, nes priėmė vadovą į darbą nepagalvoję, iš ko mokės atlyginimą. Laimei, buvęs vadovas, dabar mano pavaduotojas Stasys Bučinskas buvo sukaupęs kažkiek lėšų sąskaitoje. Tačiau reikėjo per labai trumpą laiką sugeneruoti dar daugiau pajamų. Nupirkome traktorių, reikalingus mechanizmus, priėmėme kelis žmones, kad būtų galima pradėti pjauti žolę, prižiūrėti kelius, dalyvauti įvairiuose konkursuose ir susirinkti papildomų pajamų. Aš ne iš tų vadovų, kur bijo susitepti rankas. Jei reikia, sėdu į traktorių ir važiuoju.
Kai atėjau dirbti, buvo pavaduotojas ir buhalterė – 2 žmonės. O dabar darbuotojų vasarą turime 12–13, žiemą dar prisideda kokie 6 žmonės dėl katilinių veiklos, tai metų vidurkis išeina 14–15 žmonių.
– Kokius tikslus Jums kelia Klaipėdos rajono savivaldybė – bendrovės akcininkė?
– Pirmiausia – negalime dirbti nuostolingai. Džiaugiuosi, kad paslaugų spektras išplėstas, pajamų uždirbame. Antra – turime padėti valdiškoms įstaigoms. Jei seniūnijai kažko reikia, gelbėti. Tai ypač aktualu, kai nebėra UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“. Tad padedame, talkiname, o po to džiaugiamės, kai gauname teigiamą atgalinį ryšį. Visus darbus stengiamės atlikti operatyviai. Pavyzdžiui, visai neseniai Gargždų turguje buvo atsivėrusi smegduobė, teko situaciją greitai spręsti, kad būtų užbėgta nelaimėms už akių.

Didelių sąskaitų priešnuodis – renovacija
– Sena bėda – didelės šilumos kainos vėžaitiškiams. Kokia situacija dabar?
– Buvo priimtas sprendimas, kad trejus metus žmonėms bus skiriamos kompensacijos mažėjančia tvarka, reikia renovuotis daugiabučius. Per šį pereinamąjį laikotarpį svarbu rūpintis renovacijos klausimais. Iš 7 Vėžaičių daugiabučių 5 yra nerenovuoti, palyginus šilumos sąskaitas jos žymiai skiriasi. Tad išeitis yra namų renovacija, tačiau gyventojai ir patys turi tam pasiryžti. Šilumos kainos buvo išskirtinai kompensuojamos vėžaitiškiams, tačiau juk rajonas didelis ir dėl šildymo daug kam „skauda“. Reikšmės turi ir tai, kad vartotojų nėra daug, dėl to mes niekada negalėsim lygintis su „Klaipėdos energija“, kur yra tūkstančiai abonementų, o pas mus 100.
Kas penkerius metus yra tvirtinama kaina. Šįkart Tarybai pateikta bazinė kaina, kurioje yra ir pastovioji dalis. Ją sudaro atlyginimų dalis, investicijos, remontas ir pan. Nepaisant to, kad viskas brangsta, ši dalis pas mus sumažėja, nes užsidirbame iš kitų sričių, pavyzdžiui, mano atlyginimo net nėra įskaičiuota čia.
– Galėtumėte apibūdinti save kaip vadovą? Ko pats mokotės?
– Mano blogybė ta, kad turiu jausti atliekamų darbų pulsą, negaliu sėdėti prie kompiuterio ir iš aukšto nurodinėti, kam ir ką daryti. Pats vairuoju visų kategorijų techniką, moku virinti, gręžti, pjauti, perrinkti vilkiko variklį ir pan. Tačiau dabar jau mokausi deleguoti funkcijas, suprantu, kad prie visų darbų pats nepastovėsiu, svarbu pasitikėti kitais, perleisti funkcijas.

Kelios turgaus perspektyvos
– Dabar Jums patikėtos laikinai ir „Gargždų turgaus“ vadovo pareigos. Darbotvarkė turbūt išties trūkinėja per siūles?
– Sutikau eiti šias pareigas laikinai puse etato. Viską įvertinau. Turgus yra konkreti teritorija, yra kontrolierė, kuri surenka pinigus, yra vadybininkė, kuri sudaro sutartis, bendrauja su klientais, yra buhalterė, yra du lauko darbuotojai, kurie pasikeisdami atidaro, uždaro vartukus, atlieka mažus remonto darbus, apšluoja, renka šiukšles, yra valytoja turimoms patalpoms išvalyti. Tad visas mechanizmas yra užsuktas, nereikia nuolat stovėti šalia ir stebėti, kaip kiti dirba. Jei yra problemų, klausimų, visada atvažiuoju į turgų ir sprendžiame. Ateityje gali būti, kad bus skelbiamas konkursas naujam „Gargždų turgaus“ direktoriui parinkti, taip pat gali būti, kad „Gargždų turgus“ galėtų tapti „Klaipėdos rajono energijos“ dalimi. Aš matau tokią perspektyvą, tačiau yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, „Gargždų turgaus“ 90 proc. akcijų priklauso Savivaldybei, o 10 proc. lygiomis dalimis yra pasidaliję keturi fiziniai asmenys.
– Po intensyvios darbo dienos kaip pailsite?
– Nesiilsiu. Per trejus metus turėjau savaitę atostogų. Dabar svajoju rudenį nuskristi į Ameriką pažvejoti, bet dar nežinau, ar išeis. Žmona per daug nepyksta, nes pati yra maksimalistė. Rima dirba pradinių klasių mokytoja ir atiduoda visą save. Auginame 15-metį sūnų Domą ir 13-metę dukrą Evą. Kartu su žmona esame nuo 15 metų. Mūsų mamos, dar kai buvome kūdikiai, kartu mūsų vėžimėlius stumdė ir juokavo, kad čia būsima marti, žentas. Prisišnekėjo (šypsosi – aut. past.). Šeimoje vienas kitą palaikome ir skatiname.

Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.