Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka: dinamiška, įtraukianti ir inovatyvi bendruomenės erdvė
Artėjančių metų sandūroje kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio bibliotekos direktore Aurelija BUTKUTE-NORKEVIČIENE peržvelgėme 2025-ųjų bibliotekos veiklos puslapius. Mano pašnekovė pasidžiaugė, kad biblioteka tampa aktyviu bendruomenės centru, kuriame kiekvienas gali rasti sau tinkamą veiklą, ugdyti įgūdžius, atrasti naujų pomėgių ir bendravimo galimybių.
Svarbios sukaktys ir naujas filialas
– Kokie buvo šie metai mūsų rajono viešajai bibliotekai? Kokius iššūkius įveikėte, o kas nepasisekė?
– 2025-ieji mums ypatingi, nes minėjome dvi svarbias sukaktis: 100-ąsias Jono Lankučio gimimo metines ir 25-ąsias metines, kai bibliotekai suteiktas akademiko vardas. Šioms progoms pažymėti organizavome ne vieną renginį ir konferenciją, taip pat įgyvendinome rekordinį „Mezgimo suolelio“ projektą, kurio metu numezgėme simbolinę, butaforinę knygą, dedikuotą Jonui Lankučiui. Be to, jau užsakytas ir netrukus bus įrengtas vardinis suoliukas, skirtas akademiko atminimui.
Kaip ir kasmet, kvietėme lankytojus į biblioteką ne tik naujų knygų, žurnalų ar laikraščių pasiimti, bet ir dalyvauti renginiuose, susitikimuose, knygų pristatymuose, edukacijose, kino peržiūrose ir kitose veiklose.
Šiais metais atidarėme naują Sendvario „Saulės“ filialą, kurio formatas – viešoji ir mokyklos biblioteka – mums naujas, bet labai įdomus. Smagu matyti, kiek daug vaikų nuo pat pirmųjų atidarymo dienų skaito, tuo pačiu stengiamės pažinti ir įtraukti naują bendruomenę. Filialo atidarymas buvo didelis iššūkis – turėjome jį paruošti vos per 1,5 mėnesio. Didžiausias iššūkis buvo knygų fondo suformavimas per tokį trumpą laiką, taip pat labai daug dėmesio skyrėme bibliotekininko atrankai.
Gargžduose šalia naujos knygų grąžinimo dėžės pradėjome teikti ir naują paslaugą – knygomatą. Nuo pat pirmos dienos ši paslauga pasiteisino: knygomatas dažnai būna pilnas ir pildomas kelis kartus per dieną, suteikdamas galimybę bet kuriuo paros metu pasiimti norimą knygą, nebereikia derintis prie bibliotekos darbo laiko.
Taip pat pristatėme naujas paslaugas „Istorijų krepšius“, „Skaitinių krepšius“ ir „Mažąją biblioteką“. Jos plečia bibliotekos paslaugų ribas – knygos keliauja ne tik į vaikų darželius, bet ir tiesiai į namus, gydymo įstaigą (Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras) bei globos namus (Viliaus Gaigalaičio globos namai).
Skaitytojų srautas vėl auga
– Kaip šiais metais keitėsi bibliotekos lankytojų srautai, kaip kito jų poreikiai?
– Kol kas dar neturime duomenų už visus 2025 metus, tačiau tarpiniai lapkričio mėnesio rodikliai rodo, kad skaitytojų ir lankytojų skaičiai, palyginti su 2024 m., auga. Ne kartą iš bibliotekininkių šiais metais girdėjome džiaugsmą: „Pagaliau turime tiek lankytojų, kiek turėjome prieš pandemiją.“
Turėdami didelį bibliotekų tinklą – centrinę, vaikų ir jaunimo biblioteką, 24 filialus bei mobiliąją biblioteką – galime lanksčiai dalintis turimomis knygomis, o tai yra mūsų stiprybė. Maksimaliai stengiamės atliepti kiekvienos bibliotekos individualius poreikius, ypatingą dėmesį skiriame fondo formavimui, siekdami, kad jis būtų aktualus ir įdomus skaitytojams. Lentynas naujomis knygomis papildome kas mėnesį, todėl skaitytojai nuolat turi galimybę rinktis naujausias knygas.
– Ar yra paslaugų, kurias bibliotekoje reikėtų tobulinti ar peržiūrėti?
– Vienas svarbiausių tobulintinų aspektų – fizinis bibliotekos paslaugų prieinamumas. Dalis turimų patalpų šiuo metu nėra visiškai pritaikytos žmonėms su judėjimo, regos ar kitais funkciniais sunkumais, todėl ne visi bendruomenės nariai gali vienodomis sąlygomis pasiekti bibliotekos teikiamas paslaugas. Tai nėra vien bibliotekų problema – pastatų ir viešųjų erdvių pritaikymas visame rajone reikalauja didelių investicijų ir sisteminių sprendimų. Vis dėlto tai yra svarbi kryptis, kuria nuosekliai judame, ieškodami tvaresnių, lankstesnių ir įtraukesnių sprendimų visiems gyventojams.
Taip pat reikalingos paslaugos individualių poreikių turintiems žmonėms – sensorinės priemonės, lengvai suprantama informacija, piktogramos – tai taip pat labai svarbi kryptis. Dar išryškėja augantis ramių darbo zonų, atskirų jaunimo, vaikų ir šeimų erdvių poreikis.
Atkreipiame dėmesį, kad džiaugiamės įvairių klubų renesansu mūsų bibliotekose. Šiuo metu veikia daugiau nei 20 skirtingų klubų ir būrelių, apimančių įvairias auditorijas ir pomėgius – nuo mažųjų skaitytojų iki suaugusiųjų, nuo literatūros iki rankdarbių ir robotikos. Klubai veikia beveik visuose filialuose, o dauguma jų orientuoti ne tik į skaitymą, bet ir į kūrybiškumą, pažinimą, socialinių įgūdžių ugdymą bei technologijų pažinimą. Pastebime, kad poreikis didelis, o veikla nuolat plečiasi – jau planuojami nauji klubai jaunimui, rankdarbių ir kitų temų entuziastams.
Taigi biblioteka tampa aktyviu bendruomenės centru, kuriame kiekvienas gali rasti sau tinkamą veiklą, ugdyti įgūdžius, atrasti naujų pomėgių ir bendravimo galimybių.
Žmonėms svarbios gyvos patirtys
– Jūsų požiūriu, kokie bibliotekos renginiai, kultūrinės veiklos buvo paklausiausi? Kodėl?
– Ypač šiltas ir prasmingas buvo naujausias mūsų renginys – susitikimas su žurnaliste, knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažyte. Štai ir kiti renginiai, kuriuose šiais metais sulaukėme daugiausia lankytojų: susitikimas su aktoriumi Giedriumi Savicku, spektaklis „Meilė, džiazas ir velnias“, kelionė po M. K. Čiurlionio kūrybą „Pasaulių sutvėrimas“, muzikos ir poezijos vakaras su aktore Dalia Michelevičiūte, džiazo muzikantu, saksofonininku Petru Vyšniausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu, susitikimas su žurnalistu, keliautoju Orijumi Gasanovu, su rašytoju, žurnalistu, TV laidų vedėju Andriumi Tapinu, su politologu Linu Kojala, su aktoriumi, režisieriumi, parfumeriu Aisčiu Mickevičiumi, projektas „Mezgimo suolelis“, Editos Barauskienės naujausios knygos pristatymas, atminimo vakaras „Jonui Lankučiui – 100“.
Tai rodo, kad mūsų žmonėms ypač svarbios gyvos patirtys (spektakliai, muzikos ir poezijos vakarai), susitikimai su žinomais kūrėjais ir keliautojais, prasmingi, identitetą stiprinantys renginiai, bendrystę kuriantys projektai („Mezgimo suolelis“). Žmones labiausiai pritraukia turinio kokybė, asmenybės ir įtraukiantis, bendruomenės jausmą kuriantis formatas.
– Kokie bibliotekos projektai davė didžiausią pridėtinę vertę bibliotekai ir bendruomenei? Ar jie turės tęstinumą?
– Labai norėtume išskirti jau trečius metus mūsų bibliotekose vykdomą projektą „Skaitymo startas“, kurį tikrai planuojame tęsti ir ateityje. Kad vaikai nuo mažų dienų patirtų skaitymo malonumą, bibliotekos kūrybinė komanda kasmet kelia sau nemenką tikslą – pakviesti į biblioteką visus Klaipėdos rajono pirmokus ir kartu su mokytojais kūrybiškai skatinti juos skaityti.
Projektas skirtas būtent pirmokams. Rugsėjo mėnesį visiems rajono pirmokams dovanojame skaitymo dienoraščius ir pirmuosius bibliotekos skaitytojo bilietus. Visus metus žaismingai ir kūrybiškai kviečiame pildyti dienoraščius, žymėti perskaitytas knygas, įveikti skaitymo sunkumus – taip siekiame, kad skaitymas taptų nuolatine ugdymosi dalimi nuo pat mažų dienų.
„Skaitymo startas“ padeda vaikams anksti susipažinti su biblioteka ir jos paslaugomis, skatina skaitymo įprotį, įtraukia bendruomenę – biblioteka, mokykla ir tėvai veikia kartu – ir sukuria teigiamą skaitymo patirtį. Vien 2024 m. projekte dalyvavo 624 pirmokai, perskaitę 7 500 knygų. 2025 metais projekte jau dalyvauja 723 pirmokai. Nuoširdžiai tikime, kad šie dienoraščiai tampa pirmuoju laipteliu į stebuklingą knygų pasaulį, o kartu su tėvais ir mokytojais auginame laimingus, skaitančius ir knygas mylinčius žmones. Projektas formuoja skaitymo įprotį, ugdo smalsumą, stiprina kalbinius gebėjimus ir kuria teigiamą ryšį su biblioteka kaip saugia, palaikančia ir įkvepiančia erdve.
Iš vizitų – įgyvendintos idėjos
– Kaip sekėsi bibliotekos komandos darbas šiais metais: ar buvo galimybės keistis kompetencijoms, kokios darbuotojų iniciatyvos labiausiai prisidėjo prie bibliotekos metų sėkmės?
– Bibliotekos komandai keistis ir auginti kompetencijas sekasi nuosekliai ir kryptingai. Darbuotojai reguliariai dalyvauja įvairiuose mokymuose – nuo skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto ir medijų raštingumo iki kūrybinių dirbtuvių ir darbo su skirtingomis auditorijomis. Tai leidžia komandai ne tik atsinaujinti, bet ir drąsiai diegti inovatyvias paslaugas, siūlyti šiuolaikiškas veiklas bei išlikti aktualiai bendruomenei.
Svarbią vietą užima ir tarptautinė patirtis. Mūsų komanda aktyviai keliauja po užsienio bibliotekas, iš vizitų parsiveža idėjų, kurios sėkmingai adaptuojamos ir įgyvendinamos mūsų bibliotekose.
Štai kelios parsivežtos idėjos, kurios jau įgyvendintos mūsų bibliotekoje: asmeninės kompiuterinio raštingumo konsultacijos; lego dirbtuvės ir rankdarbių (mezgimo, nėrimo) kampeliai; istorijų pasakojimų edukacijos; įrengtos individualios darbo vietos; atidaryta kavinukė Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje; įsigyta žaidimų konsolė „Play Station“ bei edukaciniai „Blue-bot“ robotai, mokantys problemų sprendimo, algoritmavimo ir programavimo pradmenų; pačių sukurtas ir pagamintas grindų žaidimas „Šaškės“; praplėstos mobiliosios bibliotekos paslaugos – bibliobusas keliauja ne tik pagal suplanuotus maršrutus, bet ir atvyksta į ugdymo įstaigas su edukacinėmis veiklomis.
Tai tik dalis naujovių, kurios leidžia bibliotekai išlikti dinamiška, įtraukiančia ir inovatyvia bendruomenės erdve.
– Kaip vertinate šių metų bibliotekos finansines galimybes ir jų panaudojimą? Kokios investicijos buvo svarbiausios?
– Šių metų bibliotekos finansines galimybes vertiname kaip stabilias ir tikslingai naudojamas. Biudžetas buvo planuojamas atsakingai, atsižvelgiant į strateginius prioritetus ir bendruomenės poreikius. Lėšos panaudotos efektyviai, užtikrinant veiklos tęstinumą ir gerinant kokybę. Svarbiausios investicijos buvo skirtos skaitytojų aplinkų gerinimui, technologijų atnaujinimui, fondo papildymui ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui. Tai leidžia bibliotekai būti patraukliai, šiuolaikiškai ir atliepti besikeičiančius lankytojų lūkesčius.
– Kokie pagrindiniai bibliotekos veiklos prioritetai numatomi ateinančiais metais?
– Ateinančiais metais pagrindiniai bibliotekos veiklos prioritetai bus orientuoti į prieinamumo didinimą, paslaugų modernizavimą ir bendruomenės įtraukimą. Sieksime, kad biblioteka būtų dar atviresnė visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, stiprinsime skaitmenines bei edukacines paslaugas, plėsime skaitymo skatinimo iniciatyvas ir toliau investuosime į darbuotojų kompetencijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat planuojame atnaujinti bent 2 filialus (Lapiai, Dituva).
Kalbėjosi
Vilija BUTKUVIENĖ
Jono Lankučio viešosios bibliotekos nuotr.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos dešimties mėnesių duomenimis, bibliotekoje užfiksuoti 10 785 registruoti vartotojai, užregistruoti 135 617 lankytojai, bibliotekos fonde iš viso yra apie 220 000 vnt. dokumentų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
