Knygų skaitytojų klubai rajone laukia bendraminčių

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje įkurto knygų klubo pirmojo susitikimo dalyviai: (iš kairės) G. Jakaitė, Evelina Limbaitė, L. Jakštienė ir Donatas Baužys su N. Pratapaite (antra iš dešinės), šio klubo iniciatore.

Ar galėtų kas nuginčyti, kad pomėgis skaityti knygas ugdomas nuo vaikystės, o gal net nuo kūdikystės? Su lopšinėmis, sekamomis pasakomis pamažu veriasi langas ir į knygų pasaulį, kuriame galima išgyventi jausmų įvairovę, kasdien keliauti po skirtingus kraštus, nerti į nuotykius arba žinių gelmes, pažinti praeitį. Išugdytas pomėgis skaityti dažnai išlieka visą gyvenimą ir net skatina poreikį burti bendraminčius. Šiemet Gargžduose, Doviluose, Priekulėje, Jakuose įkurti skaitytojų klubai kuria savo viziją, o prieš kelis dešimtmečius Gargžduose veikusio klubo „Gabija“ narės dalijasi prisiminimais.

Doviliškiai knygų skaitytojų klubą pavadino „Tarp eilučių“.


„Gabija“ gyvavo dešimtmetį
Prieš dešimt metų Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vyko popietė, kurioje dešimtmetį gyvavusio skaitytojų klubo „Gabija“ nariai atgaivino prisiminimus, kaip jie sovietmečiu stengėsi giliau pažinti literatūrą. Tylos minute tada jie pagerbė klubo narį, literatūros žinovą, Gargždų garbės pilietį Joną Kudžmą, jo žmoną Jadvygą, pedagogą Antaną Rukšą ir kt. buvusius knygų gerbėjus, skaitytojus ir savo bendraminčius. „Gabijos“ iniciatorė ir vadovė Jadvyga Surplienė ir aktyvi klubo narė Donata Leketienė iki šiol atgaiva vadina susibūrimus po kultūros renginių, perskaitytų knygų aptarimus, susitikimus su rašytojais ir keliones po Lietuvą. „Būrėmės bibliotekos metodiniame kabinete. Tarp mūsų buvo bibliotekininkių, pedagogų, teisininkė – įvairių profesijų žmonių, mėgusių skaityti knygas. Buvo tokių, kurie apie knygą turėdavo labai griežtą nuomonę, tad užvirdavo ir ginčų“, – sakė buvusi žurnalistė J. Surplienė.
„Klubas man davė labai daug. Tai buvo dovana mano gyvenimui – atotrūkis nuo kasdienybės. Pirmiausia nagrinėjome aktualius klausimus. Buvo išmintingų, literatūrą išmanančių žmonių, o ypač didelę reikšmę turėjo J. Kudžma. Mes dažnai su juo ginčydavomės, nes aš turėjau savo nuomonę, bet jei ne J. Kudžma, aš nebūčiau supratusi Vinco Krėvės „Dangaus ir žemės sūnų“, – prisipažino buvusi teisininkė D. Leketienė. – Dažnai pagalvoju, kad reikia tą knygą dar kartą perskaityti. Dabar jau būtų kitoks supratimas.“
„Gabijos“ nariai kelis kartus per metus susitikdavo su rašytojais ir poetais. „Lietuvos rašytojų sąjunga turėjo autobusiuką ir juo rašytojai atvažiuodavo į kultūros įstaigas. Po viešo renginio svečiai dar pasilinkdavo su „Gabijos“ nariais, ir mes išgirsdavome laisvų minčių, todėl jausdavome pakylėjimą“, – pasakojo J. Surplienė. Tos laisvos mintys dar gerokai iki Sąjūdžio gimimo, pasak jos, likdavo tarp bibliotekos sienų.

Nuotr. iš „Bangos“ archyvo: „Dešimtmetį gyvavusio knygų skaitytojų klubo „Gabija“ nariai kelis kartus per metus susitikdavo su rašytojais ir poetais“, – sakė buvusi klubo iniciatorė ir vadovė J. Surplienė.


Klubo nariai per savo veiklos metus išvažinėjo Lietuvą: lankė rašytojų gimtines, prieš tai pasidomėję, pasiskaitę, kad galėtų dalintis savo žiniomis. „Lankėmės M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune, važinėjome po Žemaitijos istorines vietas, vieną vasarą važiavome į Šiluvą, apžiūrėjome bažnytinius rūbus. Važiavome ir pro mano tėviškę Aukštaitijoje“, – prisiminė D. Leketienė.
Knygų klubo narius siejo nuoširdi bendrystė, tad tose kelionėse būdavo pasveikinami ir sukaktuvininkai, ir varduvininkai, kuriems iš pievų priskindavo gėlių.
Noras skaityti knygas, dalintis įžvalgomis D. Leketienę tebelydi iki šiol. Prieš kelerius metus ji kelis gargždiškius paskatino rengti pranešimus pasirinkta tema ir diskutuoti. „Kurį laiką mes kartą per savaitę susitikdavome „Ievos skanėstuose“. Kartais ir smarkiai susiginčydavome. Fraze „kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę“ ginčus ir nuslopindavome“, – pasakojo D. Leketienė.


Priekulėje – „Marios laiko“
Nors vis dažniau vieni kitiems sakome „neturiu laiko“, Priekulėje atvirkščiai – „Marios laiko“. Taip knygų klubą pavadino jo iniciatorė Toma Beržonskienė, į Priekulę su šeima persikėlusi iš Klaipėdos. Lietuvių filologijos ir režisūros studijas baigusi Toma klubo idėja pirmiausia pasidalijo su neseniai pradėjusia dirbti Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus vadove Akvile Eglinskaite. Jai irgi kirbėjo mintis apie knygų klubą. Muziejuje jau vyko vienas knygų skaitytojų susitikimas. Knygas mėgstanti bendruomenė, pasak A. Eglinskaitės, yra ir muziejaus tikslinė auditorija.
„Kadangi jau į pirmą susitikimą moterys atsinešė knygų, pamaniau, kad galime jomis keistis, juk knygos – priemonė bendrauti, o mano tikslas – ir susipažinti su žmonėmis“, – pasakojo T. Beržonskienė. Į antrą „Marios laiko“ susitikimą knygų skaitytojai atėjo nešini supakuota kaip dovana savo mėgstamiausia knyga. O kokios emocijos užliejo kiekvieną, kai išpakavo iš visų atneštų knygą išsirinktąją, – nustebimas, susižavėjimas, – įamžino fotografas Vidūnas Kulikauskis. „Marios laiko“ įkūrėja ateityje norėtų šias nuotraukas eksponuoti: „Tai būtų skaitančių priekuliškių portretai.“ Skaitytojų amžius svyruoja nuo 30 iki 60 metų.
Iš šio susitikimo knygų klubo nariai išėjo ne tuščiomis: išpakuotą knygą jie išsinešė skaityti namo, be to, sutarė, kokią aptars susitikę trečią kartą. T. Beržonskienė įsitikinusi, kad pavyks organizuoti ir susitikimų su knygų autoriais, kritikais, ne tik tarpusavyje keistis nuomonėmis apie perskaitytus kūrinius. Rinktis žada kas mėnesį. „Marios laiko“ lankytojų susitikimų vieta, pasak Tomos, kis: vieną kartą gal tai bus muziejaus patalpos, kitą – vieno ar kito bibliotekos filialo, ne tik Priekulės. Iniciatyvi naujakurė idėjų nestokoja, kūrybiškumo taip pat, bet turbūt nedaugelis girdėjo, kad ji irgi rašo knygą. Veikėjams Toma suteikė savo vaikų vardus – Adomas ir Agota, ir knygos veiksmas vyksta Priekulėje…

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.: „Tarp knygos klubo lankytojų turėtų būti bent keli literatūrą labiau išmanantys žmonės. Linkėčiau neapsiriboti vietinių kūrėjų knygų pristatymais, kuriuose paprastai visi vieni kitus giria, bet analizuoti pasirinktą knygą, kurią būtų perskaitę visi, ir pasikapstyti giliau, – patarė D. Leketienė. – Knygos gali būti rašomos dviem tikslais: vienos – sau, savo artimiesiems, o kitos – plačiajai visuomenei. Pastarosioms turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai.“


Gargžduose – bibliotekininkės iniciatyva
„Už meilę knygoms turėčiau padėkoti savo seneliui, kuris būdamas pensinio amžiaus pajuto didelį poreikį skaityti. Knyga – ramybės oazė. Kai atėjau dirbti į šią biblioteką, vienas iš mano norų buvo įkurti knygų klubą, suburti žmones, kurie nebijo skaityti įvairių autorių kūrybą, pabendrauti“, – pirmajame mėgėjų skaityti knygas susitikime prisipažino Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotoja Neda Pratapaitė.
Daupariškė Laima Jakštienė į knygų klubą atėjo tikėdamasi susipažinti su žmonėmis, mėgstančiais skaityti, išgirsti ir literatūros kritikų nuomonę apie vieną ar kitą knygą, profesionalų vertinimą, patarimų, kaip atsirinkti vertas knygas. „Esu bibliotekos Dauparų filialo skaitytoja, tačiau jei ten nerandu ieškomos knygos, galiu ir į Klaipėdos bibliotekas nuvažiuoti“, – sakė L. Jakštienė. Daupariškė prisipažino dabar besižavinti Aurelijaus Zyko, Lietuvos diplomato, japonologo, politikos mokslų daktaro, keliautojo, vertėjo, visuomenės veikėjo, mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autoriaus, kūryba.
Klubo iniciatorė Neda pirmajame klubo narių susitikime aptarė, kaip atsirinks skaityti knygas: „Bendravau su Kretingoje jau 4 metus veikiančio knygų klubo įkūrėjais. Jie skaito ne ilgesnes nei 350 puslapių knygas ir kas mėnesį renkasi skirtingų šalių autorių knygą.“ Į pirmąjį susitikimą atėję keturi skaitytojai sutiko pirmiausia skaityti Nedos pasiūlytą knygą (Mary Ann Shaffer, Annie Barrows „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“), po mėnesio ją aptarti antrame susitikime ir nusprendė kol kas nesvarstyti, kaip pavadinti klubą. J. Lankučio viešojoje bibliotekoje įkurto klubo tikslas – kad į jo veiklą įsilietų daugiau įvairaus amžiaus, o ypač jaunų žmonių. Moksleivius į klubą kvies „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytoja Giedrė Jakaitė. Ji džiaugėsi, kad bendraudama su mokiniais atranda bendrų pomėgių, o tarp jų yra ir knygos: „Yra vaikų, kurie skaito ne tik mokyklinę literatūrą, ir tai yra nuostabu.“

„Labai myliu šį kraštą, juo didžiuojuosi, todėl knygų klubą pavadinau „Marios laiko“, – sakė jo iniciatorė T. Beržonskienė, Priekulės naujakurė. – Norėdami viskam galime rasti laiko, tad į pirmą priekuliškių klubo susitikimą atėjo daugiau nei 20 žmonių.“


Jakuose vilioja „Puslapių magija“
Mėgėjų skaityti ir dalintis savo mintimis apie knygas yra ir Jakuose. Knygų klubo „Puslapių magija“ narės antrajame susitikime nusprendė pažiūrėti filmą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“, perskaityti Mary Alice Monroe knygą „Knygų klubas“, pasižymėti patikusias citatas ir susitikimui pasiruošti rekomenduojamą knygą. „Sieksime populiarinti knygų skaitymą, galbūt ne tik grožinės literatūros kūrinių“, – sakė Jono Lankučio viešosios bibliotekos Jakų filialo bibliotekininkė Jurgita Jankauskienė, į „Puslapių magiją“ kviesdama įsilieti dar daugiau knygų skaitytojų. Kitas susitikimas Jakų bibliotekoje vyks gegužės 26 d. 17 val.


Ką ras „Tarp eilučių“?
„Girdėjau, kad Klaipėdoje yra tiek norinčių dalyvauti knygų klubų veiklose, kad į susitikimą patenka tik 15 pirmųjų, kurie užsiregistruoja. Jei nespėjai šį mėnesį, gal pavyks kitą“, – apie knygų skaitytojų proveržį pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialo bibliotekininkė Eligija Žukauskienė.
Nuo vaikystės knygas pamėgusi fotografė Rasa Banienė, Dovilų bendruomenės narė, mintimi, kad Doviluose reikia knygų klubo, pasidalijusi su E. Žukauskiene ir iš karto sulaukė pritarimo. Į pirmą susitikimą knygų gerbėjos susirinko su pyragais. Jais vaišindamosi papasakojo apie save. „Atėjo ne tik bibliotekos skaitytojų, bet ir tokių žmonių, kurie knygas tik perka“, – sakė Eligija ir pastebėjo, kad tarp pirmųjų narių buvo verslininkė, vaistininkė, darželio auklėtoja ir kt.
„Visą gyvenimą draugauju su knygoms, norėjosi bendraminčių rato, sukurti mažą bendruomenę. Iš pradžių dalyvavau knygų klube Klaipėdoje, bet kilo mintis surinkti mėgėjus skaityti Doviluose, nes čia gyvenu“, – pasakojo R. Banienė. Antrajame klubo susitikime išrinktas pavadinimas „Tarp eilučių“, pasirinktos skaityti knygos, jas aptars gegužės 17 d.
Į klubą kviečiami ne tik doviliškiai, bet visi norintieji, nepriklausomai nei nuo gyvenamosios vietos, nei nuo amžiaus ar profesijos, visi, kurie nori dalintis skaitymo patirtimis, bendrauti per tekstą, atrasti naujus vardus ir knygas, išmokti garsiai reikšti mintis, susitikti su įdomiais žmonėmis.
Marios laiko užsikrėsti puslapių magija ir paskaityti tarp eilučių…


Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių