Kokybiškas arimas – gero derliaus pradžia

Trečius metus Klaipėdos rajone vyko rudeninio arimo konkursas. Vertinimo komisija vienbalsiai nugalėtoju pripažino artoją Fartunatą Vaitkų iš Tilvikų. Jos nuomone, daugelis rajono artojų galėtų pasimokyti, kaip kruopščiai suarti lauką ir jo pakraščius. O juk kokybiškas arimas – gero derliaus pradžia.

Rudeninio arimo konkurso rezultatai perduoti respublikinei vertinimo komisijai, kuri rajone lankėsi lapkričio pradžioje. Visi šio konkurso dalyviai bus pagerbti tradicinėje ūkininkų vakaronėje Veiviržėnuose lapkričio 22 d.

Ūkininkai savikritiški

Pasak LŽŪKT Klaipėdos rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantės Daivos Baltramaitytės, vasarą artojų varžybos vyksta daugelį metų, bet jos skiriasi nuo šio konkurso. „Rudeninio arimo konkurse nėra demonstruojamas arimas, o atliekamas gamybos laukų vertinimas. Komisija geriausiai įvertino F. Vaitkaus suartą lauką.Konkurso tikslas – gerinti žemės ūkio gamyboje arimo kokybę, skatinti artojus tai atlikti kokybiškai“, – kalbėjo ji, pridūrusi, jog ūkininkai savikritiški ir nenoriai dalyvauja jame: kasmet tik po 5–7 artojus. Konsultantės teigimu, norint kokybiškai suarti, reikia mokytis.

Komisijos nariai – rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Kontrimas, Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus atstovas Petras Montvydas, pagal išsilavinimą agronomas, bei D. Baltramaitytė – trečią rudenį važiavo vertinti konkurse pageidavusių dalyvauti artojų suartų gamybos plotų.

Pasak konsultantės, pernai dalyvavo 4 ūkininkai, patys suarę laukus bei 1 artojas, dirbantis pas ūkininką. Šiemet – 3 ūkininkai, leidę įvertinti savo suartas dirvas, 1 artojas – ūkininko sūnus bei ūkio darbuotojas, aręs ūkininko laukus.

Griežti vertinimo kriterijai

„Šiemet įdomiausia, jog 4 artojai arė apverčiamaisiais 4 korpusų plūgais, o vienas – 3 korpusų tradiciniu, – pasakojo D. Baltramaitytė. – Tradiciniu ir apverčiamaisiais plūgais suarti laukai skiriasi, nes skirtinga arimo technologija.“

Suartus laukus komisija vertino pagal 12 kriterijų 10 balų sistemoje. Iš jų pagal 4 kriterijus buvo įvertinta arime esanti sumestinė, pagal 3 – išmestinė. Pagal tiek pat kriterijų įvertintas pagrindinis arimas, o lauko pakraščių suarimas – pagal du.

„Komisija geriausiai įvertino F. Vaitkaus, ūkininko iš Tilvikų kaimo, suartą lauką. P. Montvydas sakė, kad daugelis rajono artojų galėtų iš jo pasimokyti, kaip kruopščiai suarti tiek lauką, tiek jo pakraščius. O juk kokybiškas arimas turi įtakos pasėlių priežiūrai ir derliui“, – kalbėjo D. Baltramaitytė, patikinusi, jog neprastai suartos ir kitų artojų dirvos. Komisija jų darbą įvertino beveik vienodai.

Jos teigimu, pagrindinė klaida – nevisai sureguliuoti plūgai. „Be to, vagų, tai yra dirvos atriektos riekės tiesumas bei kruopštumo reikalaujantis plūgo įleidimas ir iškėlimas. Ir dar sumestinės bei išmestinės, kurias ariant reikia papildomai sureguliuoti plūgą. Paprastai artojai to nedaro dėl gaišaties, nors tai atsiliepia piktžolėtumui “, – aiškino konsultantė.

Specialistė akcentavo pagrindinę pastabą – dėl lauko pakraščių kokybiško arimo. Ji skirta ne tik konkurso dalyviams – ir 95 proc. rajono artojų. „Netinkamas lauko arimo užbaigimas suprastina artojo darbą. Reikia kruopštumo ariant pakraščius, o jų kokybiškumui dažniausiai įtakos turi plūgo įleidimo ir iškėlimo vieta. Dažniausiai ūkininkai aria apverčiamaisiais plūgais, bet ir šių plūgų naudojimas praktikoje reikalauja meistriškumo, atidumo“, – sakė D. Baltramaitytė.

Taiso klaidas

Konsultantės teigimu, ne pirmą kartą dalyvaujančiųjų konkurse arimas gerėja, nes jie mokosi iš klaidų.

„Džiugu, kad šį rudenį dalyvavo jaunieji ūkininkai Kęstutis Toleikis iš Pašlūžmio ir Vytautas Gliožeris iš Gribžinių, artojas Gidutis Gedmintas iš Balsėnų, Smilgynų kaimo ūkininko Aido Budrio sūnus Darius, beje, jauniausias dalyvis“, – pasakojo pašnekovė.

D. Baltramaitytė: „Arti laukus reikia mokytis. Kaip paruošei dirvą, nuo to priklausys ir derlius.“Anot jos, arimo kokybę lemia ne vien technika. Visgi ir prastesne galima suarti neblogiau nei modernia. Tai priklauso nuo artojo žinių ir meistriškumo. D. Baltramaitytė apgailestavo, kad ūkininkams trūksta žinių. „Arti dirvas reikia mokytis. Dabar tik nedaugelis mokymo įstaigų moko arimo praktinių įgūdžių, taigi, specialistai ir ūkininkai mokosi daugiau vienas iš kito arimo. Todėl ir rengiamas rudeninio arimo konkursas“, – kalbėjo konsultantė, pridūrusi, jog prieš 3 metus vasarą rajono artojams buvo surengta arimo pamokėlė. Ūkininkai skatinami dalyvauti artojų varžybose bei arimo konkurse.

D. Baltramaitytė atskleidė savo įprotį važiuojant per Lietuvą stebėti suartus laukus. „Negaliu pasakyti, jog Klaipėdos rajone jie prastesni. Tačiau turiu pasakyti, jog kruopščiau suariama mišriuose ūkiuose. Gal ariant mažesnius laukus daugiau dėmesio skiriama arimo kokybei“, – svarstė konsultantė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių