„Kultūros paso“ veiklų pasiūla auga
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros ministerija Seimo Kultūros komiteto posėdyje pristatė naujausius kultūrinės edukacijos sistemos ir „Kultūros paso“ administravimo rezultatus.
Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių „Kultūros pasas“ ir toliau įrodo esąs viena iš svarbiausių priemonių, padedančių mokiniams praturtinti savo žinias ir plėsti kultūrinį akiratį.
2024 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros ministerija Seimo Kultūros komiteto spalio 16 dienos posėdyje pristatė naujausius kultūrinės edukacijos sistemos ir „Kultūros paso“ administravimo rezultatus. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių „Kultūros pasas“ ir toliau įrodo esąs viena iš svarbiausių priemonių, padedančių mokiniams praturtinti savo žinias ir plėsti kultūrinį akiratį.
2024 metais „Kultūros paso“ veiklų pasiūla išaugo iki 3 857 aktyvių edukacinių veiklų, o iš viso užregistruota daugiau nei 5 000 veiklų. Be to, šiemet į edukacinę programą buvo įtraukta 1 071 nauja veikla. 2024 metais „Kultūros pasui“ buvo skirta 4 mln. eurų, iš kurių kiekvienam mokiniui numatyta po 11 eurų, o pirmokams papildomai skirta po 5 eurus. Iki spalio mėnesio jau panaudota 50 % skirtos sumos – apie 1,86 mln. eurų. Vidutinės vieno mokinio išlaidos siekia 5,7 euro. Komiteto nariai išreiškė susirūpinimą dėl nepanaudotų lėšų „Kultūros paso“ programai ir pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ieškoti galimų sprendimų, kad lėšos būtų tikslingai panaudotos. Pateikta informacija patvirtina, kad „Kultūros pasas“ tęsia savo misiją skatinti mokinių kultūrinį sąmoningumą ir ugdyti kompetencijas per įvairias kultūrines veiklas.
Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad „Kultūros paso“ priemonei trūksta įteisinimo įstatyme, kuris nustatytų jos paskirtį, įgyvendinimo principus, aprėptį, kitus aktualius šios priemonės įgyvendinimo dalykus ir numatytų jos vietą Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaroje.
Parengta pagal pranešimus
žiniasklaidai
