Kūrybiškoji gargždiškė išleido knygą apie margučius

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
– Danute, Jūsų dar spaustuve kvepiančiame leidinyje „Margučiai“ daug įvairiausių patarimų, spalvingų iliustracijų. Ko palinkėtumėte knygos skaitytojams?
– Krikščionys margučiams suteikė Kristaus prisikėlimo ir žmogaus dvasinio atgimimo simbolio reikšmę. Nuoširdžiai linkiu skaitytojams turiningos asmeninės praktikos ir taurių tautinių jausmų.

Buvusi ilgametė pedagogė Danutė Paškauskaitė artėjant šv. Velykoms savo artimuosius, bičiulius, kolegas, dvasininkus kasmet pradžiugina neįkainojama dovana – vašku margintais margučiais, kurie prilygsta dailės kūriniams. Kiek jų yra primarginusi, kiek išdovanojusi, kūrybiškoji gargždiškė jau nė pati nesuskaičiuoja. Tačiau šis pavasaris šv. Velykų išvakarėse jai ypatingas. Danutė įgyvendino ilgai puoselėtą svajonę: dalindamasi savo sukaupta patirtimi ji parengė ir išleido iliustruotą leidinį „Margučiai“.


Dvasinis palikimas ateičiai
– Danute, Jūs esate nepaprastai darbšti ir kūrybiška asmenybė: vadovėlių, mokymo priemonių ir straipsnių autorė. Pernai išleidote atsiminimus „Dievui ir žmonėms“, kuriuose įamžinote Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choro, kuriame giedojote 31 metus, istoriją. Kaip gimė idėja išleisti naują knygą „Margučiai“?
– Atėjus Lietuvos Atgimimui atgaivinau vaikystėje tremtinių šeimoje pramoktą kiaušinių marginimo vašku techniką. 2008 m. pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje surengiau margučių parodą ir sulaukiau šiltų atsiliepimų. Metams bėgant tobulinau techniką, kūriau naujas raštų kompozicijas, dovanojau margučius draugams, kolegoms, giminaičiams. Tačiau nemažas jų skaičius susikaupė, tad jų nuotraukas, aprašymus sudėjau į albumą.
Esu laiminga, kad 168 puslapių knygos, kurią išleido leidykla „Druka“, leidybą parėmė mano šeima. Esu patyrusi vadovėlių leidyboje, tad pati parengiu tekstus, juos sumaketuoju, apkarpau nuotraukas. Šįkart buvo sudėtingiau, nes spaudai reikėjo paruošti spalvotas nuotraukas. Tokio darbo dar nemoku, tačiau man talkino anūkas Marius, puikus IT specialistas.
Knyga „Margučiai“ – tarsi mano dvasinis palikimas ateities kartoms, pirmiausia, žinoma, šeimai. Tačiau apie lietuviškas kiaušinių marginimo subtilybes, įvairias technikas galės sužinoti ir kiti žmonės, kuriems svarbi etnokultūra ir krikščioniškos tradicijos. Knyga, kuri išleista 150 egzempliorių tiražu, bus prieinama skaitytojams Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje. Knygas, žinoma, dovanosiu šeimos nariams, draugams, kaimynams, mūsų parapijos kunigams ir kt.


Marginant skubėti lėtai
– Ką patartumėte pradedančiajam vašku marginti kiaušinius?
– Dirbant patariama skubėti lėtai. Jei vaškas prie kiaušinio nelimpa, tai reiškia, kad vaškas arba kiaušinis per šaltas. Iš vakaro virtus kiaušinius reikėtų pašildyti, pvz., uždengiant šiltu švariu rankšluosčiu arba palaikyti po staline lempa. Marginant vašku šaltus kiaušinius, vaškas kartais atšoka, ir ornamentas bus sugadintas. Labai svarbu, kad ir vaškas visą laiką būtų karštas. Numargintas kiaušinis merkiamas į dažus. Išgriebtas iš dažų kiaušinis (tam veiksmui pravartu turėti kiaurą šaukštą arba nedidelį kiaurasamtį) nusausinamas popierine servetėle ir padedamas vėlgi ant popierinio arba medžiaginio rankšluosčio džiūti. Dažams išdžiūvus, po 1–2 valandų, vaškas nuo margučio nuskutamas. Jei jis buvo tvarkingai uždėtas ant lukšto, galima jį palikti arba nuskutinėti iš dalies. Tai suteikia margučiui savotišką atspalvį ir jį pagyvina.

Danutės PAŠKAUSKAITĖS nuotr.: Danutės rankų darbo šio pavasario margučiai jau laukia šv. Velykų.

Tuščiavidurio kiaušinio gudrybės
– Kaip kiaušinį padaryti tuščiavidurį? Tikrai ne kiekvienam pavyksta.
– Jeigu norite margutį ilgiau išsaugoti, dovanoti, geriau, kai jis tuščiaviduris, t. y. iš nevirto kiaušinio pašalintas turinys. Daroma taip. Nevirtas kiaušinis numarginamas, nuskutamas vaškas. Viename kiaušinio gale 2–2,5 cm skersmens lopinėlis aptepamas šiltu vašku. Vaškui sustingus to lopinėlio viduryje aštria stora adata arba 3 mm skersmens grąžteliu praduriama skylutė. Imamas medicininis švirkštas vaistams leisti su stora adata. Į švirkštą įtraukiamas oras ir adata įkišama į kiaušinį. Kiaušinio skylutė turi būti kiek didesnė negu švirkšto adatos storis. Kiaušinis apverčiamas skylute žemyn ir į jį atsargiai pučiamas oras. Kiaušinio turinys išbėga į pastatytą platoką indą. Švirkštą su adata gali prireikti ištraukti iš kiaušinio kelis kartus, įtraukti oro ir vėl pūsti. Pūsti reikia atsargiai, kad nuo spaudimo nesutrūktų lukštas. Kiaušinio galas apsaugotas vašku, bet reikia saugoti ir kitas margučio vietas, kad netyčia turinys nepatektų ant numarginto lukšto, nes kiaušinio baltymas neutralizuoja dažus, tad margutis bus sugadintas. Išpūtus turinį kiaušinis dar kurį laiką palaikomas apverstas skylute žemyn ir procedūra pakartojama, nes gali būti likę turinio. Kiaušinio galą nušluostome, atsargiai braukdami skylutės link ir paliekame kelioms minutėms džiūti, tada vašką nuimame. Skylutę užtaisome karštu vašku ta pačia adatėle, kuria marginome kiaušinį. Tačiau, jeigu skylutė tvarkinga ir vos matoma, ją galima palikti. Įkišus į ją siūlą ir karštu vašku adatėle jį pritvirtinus, margutį bus galima pakabinti ant velykinio medžio ar kitur.
– Kaip išsirinkti kiaušinius, kaip juos paruošti  marginimui?
– Perkant kiaušinius parduotuvėje ar turguje, reikia atidžiai tikrinti, kad jie būtų sveiki, nebūtų net galimo įtrūkimo žymių. Kiaušinius rekomenduojama kelias valandas pamirkyti kambario temperatūros vandenyje, paskui nuplauti su ūkišku muilu po tekančiu vandeniu, padėti ant popierinio arba lininio ar medvilninio rankšluosčio, nusausinti. Po to dar kartą peržiūrėti, geriausia prieš saulę, prieš stalinę lempą, ar nėra galimo įtrūkimo žymių, nes tokie kiaušiniai netinka nei dažymui, nei marginimui: sutrūks verdant, o numarginti žali sutrūks išimant turinį. Švarius kiaušinius, skirtus valgyti, ridenti, dovanoti mažiems vaikams, prieš marginimą ir dažymą reikia kietai išvirti. Verdant į vandenį nereikia berti druskos, kad ant išvirto kiaušinio lukšto geriau priliptų vaškas.

Lietuvoje pirmieji apie velykinius kiaušinius rašė M. Mažvydas (1547 m.) ir M. Daukša (1595 m.). Gal senoji karta dar prisimena kunigo, rašytojo, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio S. Ylos eilėraštuką vaikams: „Štai ir Jėzus iš nakties / Prisikėlė iš mirties. / Jėzau, prašom į svečius, / Tu pašventink margučius.“ Tačiau dėl kiaušinių trapumo, nepatvarumo muziejų rinkiniuose margučių yra išlikusių tik nuo XIX a. pabaigos, kuomet jais pradėta domėtis kaip liaudies dailės objektu. Mat senoji kiaušinių dažymo ir marginimo tradicija ilgainiui išsirutuliojo į savotišką taikomosios dekoratyvinės dailės rūšį, jungiančią tapybos ir grafikos elementus. Per ilgus šimtmečius margučiai tapo gyvybinga, labai populiaria lietuvių tautodailės šaka. (Iš D. Paškauskaitės knygos „Margučiai“) Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma didžiausia Lietuvos margučių kolekcija, apie 3 800 vienetų, kuriai pradžią davė XX a. pradžios Lietuvių mokslo draugijos rinkinys. Šios draugijos steigėjas ir ilgametis vadovas Jonas Basanavičius margučius vertino kaip senųjų ornamentų pavyzdžius. Vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekėjų, pirmasis „Aušros“ redaktorius, mokslininkas, gydytojas J. Basanavičius margučius rinko pats, kartais pasitelkęs talkininkus. Tokių margučių iš Lietuvos mokslo draugijos rinkinio yra 290. Jie marginti daugiausia skutinėjimo technika, ant kai kurių yra išraižytos 1909, 1910 m. datos. Kad minimi senieji pavyzdžiai nebūtų prarasti, jie nufotografuoti, perpiešiami. (Iš D. Paškauskaitės knygos „Margučiai“)

Parengė
Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių