Kvietiniškio žinios praverčia Vokietijos „Aixtron“
Vienoje pažangiausių pasaulio bendrovių „Aixtron Se“ dirbantis Gintautas džiaugiasi galintis realizuoti įgytas žinias. Čia jis dirba organinių puslaidininkių padalinyje, kuriame yra 20–30 darbuotojų. Iš viso „Aixtron Se“ dirba apie 500 žmonių.
Kvietiniuose augęs ir Gargždų „Kranto“ vidurinę mokyklą baigęs Gintautas Šimkus šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. 27 m. vaikinas studijuoja prestižiniame Acheno technikos universitete doktorantūrą, elektros inžineriją. Taip pat dirba aukštųjų technologijų pramonės įmonėje „Aixtron Se“. Mokslininko keliu Vokietijoje žengiantis vaikinas džiaugiasi patirtimi svečioje šalyje ir į Lietuvą kasmet grįžta tik trumpam: per šv. Kalėdas ir vasaros atostogas.
Chemija žavėjo nuo mokyklos
Redakcijoje apsilankęs Gintautas pasakojo, kad dar mokykloje jam labai patiko chemija, fizika, matematika. Tad įstojo į Kauno technologijos universitetą, kur su pagyrimu baigė chemijos inžinerijos bakalaurą. Vėliau tame pačiame universitete baigė taikomosios chemijos magistrantūros studijas taip pat su pagyrimu. „Dar per bakalauro studijas pradėjau dirbti profesoriaus habil. dr. Juozo Vido Gražulevičiaus grupėje. Mūsų darbas buvo susijęs su organiniais puslaidininkiais, molekulių sinteze, savybių tyrimu, pritaikymu elektroniniuose prietaisuose, tokiuose kaip šviesos diodai, kurie naudojami ekranų gamyboje, apšvietimui“, – dėstė Gintautas.
Būdamas Kauno technologijos universiteto studentas, jis aktyviai dalyvavo moksliniuose tyrimuose, šalies ir tarptautinėse konferencijose. „Iš pradžių dalyvaudavau Lietuvos mokslo tarybos organizuojamose konferencijose, kur pristatydavau savo darbo rezultatus. Vėliau savo atradimais apie organinių medžiagų sintezę, molekules, jų savybių tyrimą dalijausi ir tarptautinėse konferencijose Estijoje, Ukrainoje, Austrijoje, o šiemet – Lenkijoje, Portugalijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Ukrainoje“, – vardijo pašnekovas.
Gamina organinius šviestukus
Nusprendęs studijuoti doktorantūrą, Gintautas sako svarstęs įvairius variantus. Buvo gavęs pasiūlymą vykti į Belgijos Leveno katalikiškąjį universitetą, kuriame stažavosi studijų metu. Šis universitetas patenka į geriausiųjų pasaulio 25-ketuką. Anot G. Šimkaus, taip sutapo, kad į Lietuvą tuo metu atvyko ir profesorius iš Vokietijos Acheno technikos universiteto – ieškojo doktorantų: „Mano tuometė vadovė rekomendavo mane. Vyko pokalbiai: vienas su profesoriumi, kitas su „Aixtron Se“ įmonės atstovais. Doktorantūroje Vokietijoje nebėra paskaitų, doktorantai patirties semiasi dirbdami, todėl santykis su verslu yra labai glaudus. Dabar jau trečius metus mokausi ir dirbu Vokietijoje. Įmonėje „Aixtron Se“ tobuliname ir kuriame inovatyvias (opto)elektroninių prietaisų formavime naudojamas vakuuminio užgarinimo sistemas. O mano doktorantūros tiriamojo darbo tema yra susijusi su pačių (opto)elektroninių prietaisų gamyba, t. y. organiniais šviestukais, saulės elementais ir kt. Pastarieji naudojami naujausių išmaniųjų telefonų, televizorių ar laikrodžių ekranų gamyboje ir pan. Siekiame padidinti jų efektyvumą, energijos suvartojimą bei pailginti veikimo trukmę.“
Gintautas atviras – pirmieji metai Vokietijoje buvo nelengvi. Kompanijoje „Aixtron Se“ iš pradžių su juo visi kalbėjo angliškai, pirmieji draugai daugiausia buvo taip pat atvykusieji iš kitų šalių: Italijos, Meksikos, Venesuelos. Integracijai trukdė vokiečių kalbos barjeras. Tik po pusmečio Gintautas jau laisviau bendravo ir su vokiečiais. Šiuo metu jis net nuomojasi butą kartu su vokiečiu. „Beveik visi dabartiniai mano draugai yra vokiečiai. Jiems tiesiog reikia laiko, kad priimtų naują žmogų. Tačiau esminių kultūrinių skirtumų tarp lietuvių ir vokiečių aš neįžvelgiu“, – sakė Gintautas, kuris išvykdamas į Vokietiją visiškai nekalbėjo vokiškai, tad mokėsi nuo pagrindų ir dabar jau džiaugiasi B1 lygio vartotojo įgūdžiais, toliau tobulina šios kalbos įgūdžius vokiečių kalbos kursuose.
Plačios galimybės
Jo doktorantūros studijos turėtų trukti 3–3,5 metų. „Čia mokslas visiems kainuoja, tačiau jis nėra brangus. Per semestrą apie 200 Eur. Doktorantai, kadangi jie ir dirba, gauna atlyginimą, tad tėvams išlaikyti tikrai nereikia“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas. Jis užsiminė, kad jau nuo trečio bakalauro kurso gyvena savarankiškai, be tėvų pagalbos, nes gaudavo stipendiją, už puikius rezultatus buvo įvertintas ir prezidento A. Stulginskio, rektoriaus stipendijomis.
Anot Gintauto, Kvietiniuose gyvenantys tėvai norėtų, kad jis gyventų Lietuvoje kaip ir vyresnis brolis su šeima, tačiau jokio spaudimo nedaro ir leidžia jam rinktis, kur geriau. „Vokietijoje studijų kokybė yra labai aukšto lygio, mokslas koja kojon atliepia verslo poreikius, pritaikomos naujausios technologijos. Doktorantų praktikos kasmet atnaujinamos. Be to, Vokietijoje yra daug kompanijų, dirbančių su aukštosiomis technologijomis, tad čia daug galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje“, – privalumus dėstė Kvietiniuose užaugęs Gintautas. Paklaustas, galbūt iš tėvų paveldėjo potraukį tiksliesiems mokslams, atsakė: „Tėtis dirba statybose, o mama pardavėja, tad nežinau. Mama buvo perspektyvi buhalterė, tačiau taip jau susiklostė aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės siekti karjeros.“ Tėvų vilioti į Vokietiją Gintautas taip pat neketina, nes žino, kad tėtis – Lietuvos patriotas, o mama juk viena nevažiuos.
