Laisvės 25-metis lenktyniavo su vėju
Kovo 11–osios rytą Gargždus budino sportininkai: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį jie atšventė aktyviai – bėgdami Gargždų gatvėmis ir plevėsuodami trispalvėmis. Vėliau patriotizmo žiedai skleidėsi ir Gargždų kultūros centre, kur vyko tradicinis festivalis „Tek saulelė tek“. Deja, pastarasis sulaukė ne itin didelio žiūrovų susidomėjimo. Kaip visada, dalis laisvą dieną išnaudojo ne šventimui, o buičiai.
Plūdo klaipėdiškiai
Sporto centro direktoriaus pavaduotojas Modestas Žukauskas džiaugiasi, kad bent jau sportininkai neliko abejingi. „Susirinko 138 dalyviai – daugiau nei tikėjomės. Dalis atvažiavo net iš Klaipėdos, mat ten tokio pobūdžio renginio niekas neorganizavo. Manome, kad šis bėgimas bus tradicinis. Poreikis yra, tad būtina reaguoti.“
Klaipėdiškiai Romas ir Gintarė patikino, kad uostamiestyje nieko panašaus nevyksta: „Tradiciniai minėjimai jau nusibodę. Juolab kad esame su vaikais, todėl rinkomės aktyvų šventimą, kad galėtume pasidžiaugti bundančia gamta, pakvėpuoti grynu oru.“ Klaipėdiškis Vytautas su draugu Nojumi patvirtino tą patį: „Aktyvus šventimas, bėgimas yra geriausias būdas įtraukti mažuosius, puoselėti jų patriotinius jausmus.“ Rūta Laučienė į Gargždus atsikraustė gyventi prieš metus: „Čia viskas paprasčiau ir patogiau. Stadionai čia pat. Pati bėgioju savo malonumui jau 8 mėnesius. Tad ši akcija man prie širdies – nusprendžiau dalyvauti. Bėgimas vakarais man padeda išvėdinti galvą. Kuo daugiau judėjimo, tuo geriau. Tikrai nenorėčiau kažkur sėdėti ir klausytis ilgų minėjimo kalbų…“
Skleidėsi šokiai ir dainos
Kas dvejus metus vykstantis festivalis „Tek saulele tek“ Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną į Gargždus sukvietė meno kolektyvus net iš Anykščių, Naujosios Akmenės, Šiaulių, Birštono, Klaipėdos. Dalyvavo ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos skudutininkų ansamblis. Festivalio šeimininkai – Gargždų kultūros centro šokių studija „Trepsiukas“ (vadovės – Lilija Šepčenko ir Sandra Ruigytė).
„Jaunimas pasirodė puikiai, su šypsena demonstravo gebėjimus, meilę Lietuvai, šokio ir dainos tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Kiekvienas atėjęs galėjo pastebėti, kokia pagarba yra tautiniam kostiumui. Tautinius šokius lankantys vaikai elgiasi visiškai kitaip nei bendraamžiai. Jie koncentruoti, tvarkingi, jaučiantys pagarbą esančiajam šalia. Šokiai ir dainos – vienas iš geriausių būdų skatinti patriotiškumą“, – įsitikinusi L. Šepčenko. Lietuvoje ji gyvena nuo 1981 metų, tėtis buvo ukrainietis, o mama kilusi iš Plungės: „Tad vieną vasarą atostogaudavome Ukrainoje, kitą – Lietuvoje. Nuo 12 iki 20 m. gyvenau Ukrainoje. Tačiau, matyt, kraujas pašaukė į Lietuvą. Baigiau studijas Klaipėdos universitete ir sukūriau šeimą.“ Ukrainoje tebegyvena L. Šepčenko pusseserės, pusbrolis. Dabar kaip niekad aišku, kad laisvė yra labai trapi. Pašnekovė džiaugiasi bent tuo, kad artimieji Ukrainoje gyvena ne karo zonoje, jų kasdienybė įprasta: kaip dirbo, taip dirba, net kviečia atvažiuoti. Tik pastebi, kad kainos labai padidėjo.
Žiūrovai neaktyvūs
Sostinėje į nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius susirinko labai daug žmonių. Kylant grėsmėms iš Rytų stiprėja vienybės, susitelkimo jausmas. Tačiau dalis rajono gyventojų vis dar to nesureikšmina, į festivalį Gargždų kultūros centre dalis pažvelgė abejingai. „Keista… Koncertas truko pusantros valandos, o teigiamų emocijų pasikrovėme su kaupu. Pasirodžiusiesiems neturiu jokių priekaištų“, – kalbėjo organizatorė L. Šepčenko.
Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė pastebėjo, kad dalis žmonių Lietuvai svarbią datą galbūt minėjo tiesiog namuose: „Žinau, kad ir Valstybės dieną kiti himną gieda namuose. Tačiau, žinoma, neatmestina, kad laisvą dieną kai kurie išnaudojo ir tvarkymosi darbams. Mūsų tikslas buvo parodyti scenoje jaunimą, kuris užaugo nepriklausomoje Lietuvoje – tą ir padarėme.“
