• 9 rugpjūčio, 2022
|

Lietuviai vis dar neįvertina psichinės sveikatos svarbos ir apie problemas kalba nenoriai

Nors apie psichinės sveikatos svarbą kalbama vis plačiau, lietuviai kylančias problemas pripažįsta nenoriai ir joms ieško kitų paaiškinimų. Šeimos gydytojo kabinete pacientai retai užsimena apie savo psichologines problemas, net ir tada, kai jas lydi fiziniai simptomai, tokie kaip įvairūs skausmai, sustiprėjęs širdies plakimas ir kiti. Vis dėlto yra ir geroji pusė – jaunimas vis daugiau dėmesio skiria savo psichologinei sveikatai ir siekia pokyčio.

Net 95 proc. pernai KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkių – profesorės Jūratės Banytės, Žanetos Piligrimienės, docentės Aistės Dovalienės, Agnės Gadeikienės bei tyrėjos Eglės Vaičiukynaitės – organizuoto tyrimo respondentų fizinę sveikatą nurodė kaip svarbiausią sveikos gyvensenos požymį. Tiesa, pasaulyje vis daugiau dėmesio jau imama skirti ir emocinei sveikatai. 2020 m. „Euromonitor International“ duomenimis, daugiau nei 60 proc. pasaulio respondentų teigia, kad psichinė arba mentalinė sveikata yra esminis geros savijautos ir sveiko gyvenimo būdo rodiklis.

„Tokie duomenys leidžia teigti, kad savo psichinei ir emocinei sveikatai mes dar skiriame per mažai dėmesio ir jos nevertiname kaip pakankamai reikšmingos. Prisipažinti, kad žmogus turi psichologinių problemų vis dar yra labai sudėtinga, tačiau jaunesni žmonės šiuo klausimu tampa aktyvesni, jų sulaukiame daugiau nei anksčiau. Neretai jie patys kreipiasi tiesiogiai į specialistus arba atvyksta į konsultacijas jau įtardami, kad blogai jaučiasi dėl psichologinių priežasčių“, – pastebi šeimos gydytoja Vida Uzelienė.

Nors būtent šeimos gydytojas daugeliui yra artimiausias medicinos specialistas, į kurį kreipiamasi sunegalavus, tačiau V. Uzelienė pastebi, kad gydytojų kabinete retai lankosi pacientai, kurie patys atpažįsta savo psichologines problemas. „Kartais pacientai prasitaria, kad tapo jautrūs, bet retas kuris sugeba apibūdinti savo emocinę būklę, nors kūniškus simptomus apibūdina gana aiškiai“, – pastebėjimais dalijasi šeimos gydytoja.

Dažniausiai pacientai užsimena apie kasdienius galvos skausmus, nesusijusius su mityba skrandžio ir pilvo skausmus, periodiškai sustiprėjantį širdies plakimą, baimes, neretai prie jų prisideda ir epizodinis padidėjęs prakaitavimas. Taip pat gydytojo kabinete pacientai užsimena ir apie jėgų trūkumą, kai net įprastas darbas ar buitinė veikla ima kelti nuovargį. 

Neretai psichologines problemas išduoda ir miego sutrikimai, kai kurie pacientai negali užmigti arba dažnai nubunda naktį, todėl per naktį nepailsi. Kartais gydytojai tenka išgirsti iš pacientų, kad juos apskritai kankina bloga savijauta, nors konkrečių pojūčių jie ir negali įvardinti.

Kalbėti nedrįstame

Gydytoja pastebi, kad suprastėjus savijautai vyresni žmonės ieško pačių įvairiausių pablogėjimo paaiškinimų, neretai tikrąsias priežastis sąmoningai slepia, manydami, kad turėdami psichologinių problemų bus pasmerkti artimųjų, draugų. Maisto papildo ramiam miegui „Hypnozan“ atstovai pastebi, kad neretai vyresni žmonės taip pat susiduria su miego sutrikimais, todėl jų svarbu neignoruoti ir imtis reikiamų priemonių, tam gali būti naudingi preparatai, kurių sudėtyje yra melatonino, melisos.

Dar viena problema, kad dalis žmonių nujausdami, jog emocinės ir psichinės priežastys nusvėrė fizinį negalavimą, priima aplinkinių patarimus dėl gydymosi, užsiima savigyda jų pasidalintais psichotropiniais vaistais ir atvykę pas gydytoją vyresnio amžiaus pacientai jau turi gana įsisenėjusią psichinę ar emocinę ligą, kurios gydymas yra mažai veiksmingas ir užtrunka. 

Neretai patiems sunku atpažinti patiriamas emocijas, todėl labai svarbu to mokytis. Reikėtų sau įvardyti, koks jausmas sukelia vienas ar kitas emocijas, identifikuoti kuria kūno vieta tai jaučiate. Galbūt patiriant stresą įsitempia pečių raumenys, jaučiamas vienišumas sukelia tuštumą krūtinėje, o sugniaužtas kumštis ar sukąsti dantys išduoda pyktį. Pasak gydytojos, reikia pasistengti suprasti ryšį tarp kūno ir emocijos, kad galėtumėte ją bent šiek tiek atitraukti nuo fizinių pojūčių.

Nereikėtų bijoti sau atsakyti ir kodėl užklumpa tam tikros emocijos. Jei kažkas buvo piktas ar grubus, stipriai nuvylė, tokią emociją galima ilgam užsifiksuoti pasąmonėje.  Gydytoja ragina ieškoti atsakymo, ko reikia, kad savijauta pagerėtų – galbūt pradėti savanoriauti, pasikalbėti su artimaisiais, užsiimti kūryba ar pradėti sportuoti.

„Kuo geriau pažinsime emocijas, tuo lengviau rasime sprendimą, tai – darbas su savimi. Kaip rodo pavyzdžiai, emocinę ir psichinę sveikatą ženkliai pagerina įsitraukimas į įvairias prasmingas veiklas“, – pastebi gydytoja V. Uzelienė.

Kaip padėti sau ir artimiesiems?

Labai svarbu pastebėti savo emocijas ir nelaikyti jų viduje. Gydytoja patikina – užgniaužti jausmai vis tiek anksčiau ar vėliau prasiveržia. „Neišsakytas pyktis, liūdesys, nuoskauda, įžeidimas ir daugybė kitų jausmų atrodo lyg nereikšmingi, pasimiršta, tačiau užsitęsę ir pasikartodami vis tiek ras, kaip išeiti – tai gali būti nerimas, depresija, įvairios baimės arba fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, įvairūs skausmai, virškinamojo trakto problemos“, – sako gydytoja.

Neretai patiems sunku pastebėti savo savijautos pokyčius, todėl labai svarbu aplinkinių dėmesys. „Artimųjų įtaka – viena svarbiausių. Nuolatinio ryšio palaikymas, pasidomėjimas kasdieninėmis problemomis, išklausymas be jokio vertinimo yra patys reikšmingiausi ir paprasti būdai suprasti, kuo gyvena žmogus. Svarbu bet koks palaikymas. O tada tikrai bus lengvai pastebėti ar emocinė sveikata šlubuoja“, – padrąsina gydytoja.

Kas išduoda emocinės savijautos pokyčius?

  1. Ryškūs nuotaikos pasikeitimai – nuo liūdesio iki perdėto džiūgavimo.
  2. Didelis nuovargis ir energijos trūkumas, ypač pirmoje dienos pusėje.
  3. Įvairūs miego sutrikimai (nemiga, sunku užmigti, dažnas nubudimas naktimis ir kita)
  4. Savęs kaltinimas, perdėtas pyktis, priešiškumas ar net smurtas.
  5. Atsiribojimas nuo draugų ir artimųjų.
  6. Mitybos sutrikimai – nuo badavimo iki dažno persivalgymo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių