Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – atgaiva po šoko
232 Klaipėdos rajono abiturientai pirmadienį, tvardydami jaudulį, rinkosi į lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Daugelis jų vylėsi, kad nepasikartos fiasko, patirtas per anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą, kurį apsunkino ne tik tvyrojęs karštis, bet ir itin sudėtingos užduotys, pravirkdžiusios ne vieną dvyliktoką.
Tikėjosi lengvesnio
„Anglų kalbos egzaminas buvo tragedija. Dabar tikimės lengvesnio. Ruošiausi visą savaitę. Išlaikysiu“, – buvo įsitikinusi gargždiškė Evelina Šimkutė, kalbinta likus kelioms minutėms iki valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. „Laukėme šio egzamino. Greičiau prasidės, greičiau pasibaigs. Noriu labai gerų rezultatų, nes ketinu studijuoti lietuvių filologiją“, – užsiminė Viktorija Jocytė iš Gargždų.
Tądien „Vaivorykštėje“ sutikti dvyliktokų pedagogai, auklėtojai jaudinosi ne mažiau nei jaunuoliai. „Tikiuosi, kad nebus nemalonių staigmenų. Kas ruošėsi, dorai dirbo, turėtų atskleisti savo žinias“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Buivydienė. Pedagogai džiaugėsi, kad pirmadienį oras buvo vėsus, skirtingai nei gegužės 24 d., kai buvo laikomas valstybinis anglų kalbos egzaminas. Tuomet mokiniai braukė ne tik prakaito lašus, bet ir ašaras. „Žinau, kad viena išties gabi mūsų abiturientė apsiverkė. Ją pribloškė egzamino užduotys, ypač klausymo dalis“, – pasakojo „Vaivorykštės“ lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Vidas Vaitkus. Jo sūnus Vilmantas pirmadienį taip pat laikė v alstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Tad pedagogo pečius slėgė dviguba jaudulio našta: nerimavo ne tik dėl mokinių, bet ir dėl sūnaus.
Blaškėsi iki paskutinės minutės
Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas pirmadienį buvo laikomas „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir „Kranto“ pagrindinėje mokykloje. Dauguma abiturientų į švietimo įstaigas rinkosi likus 30–20 min. iki egzamino, tačiau buvo ir tokių, kurie atbėgo paskutinėmis minutėmis. Vieni atrodė susikaupę ir pasiruošę priimti gyvenimo iššūkį, o kiti – it iš medžio iškritę, nežinantys, nei kurioje salėje turi laikyti egzaminą, nei kad reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prieš pat įžengiant į egzamino laikymo patalpas pedagogai darkart akcentavo, jog svarbu neįsinešti mobiliųjų telefonų. „Net jei telefonas būtų išjungtas ir padėtas ant gimnazisto suolo, dvyliktokas būtų paprašytas palikti egzaminą. Jei telefonas suskambėtų, žinoma, ištiktų toks pat likimas. Toks atvejis jau yra buvęs Lietuvoje“, – sakė prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą „Vaivorykštės“ gimnazijoje apsilankęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.
Pasiūlė 4 rašinių temas
Abiturientai turėjo pasirinkti vieną iš keturių pasiūlytų temų ir parašyti rašinį. Buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio temos: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ (nurodyta remtis autoriais J. Tumu-Vaižgantu, M. Katiliškiu ar J. Kunčinu) ir „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“ (remtis V. Mačerniu, A. Škėma ar V. Martinaičiu). Literatūriniam rašiniui pasiūlytos temos suformuluotos taip: „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ (remtis M. Mykolaičiu-Putinu, B. Sruoga ar A. Škėma) ir „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“ (remtis A. Mickevičiumi, A. Baranausku ar Maironiu).
„Banga“ susisiekė su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene ir pasiteiravo, kaip ji vertina šiųmetes temas. „Temos kaip temos. Manau, abiturientai turėjo iš ko pasirinkti ir atskleisti gebėjimus. O jei jiems neteko girdėti A. Škėmos, A. Baranausko, Maironio, tai nežinau, apie ką galime kalbėtis“, – sakė S. Vingelienė. Paprašyta pakomentuoti didžiulį pasipiktinimą sukėlusį anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą pašnekovė teigė, kad dabar vertinti nėra prasmės, svarbu sulaukti rezultatų. „Kai nepasiruošiam, kalta aplinka, egzamine esą yra netikėtumų. Jei dirbo su ankstesnių metų egzaminų užduotimis, turėjo pastebėti, kad klausymo dalį įgarsino tas pats žmogus, atpažinti balsą… Egzamino užduotys buvo parengtos pagal programą, visus reikalavimus“, – apibendrino Nacionalinio egzaminų centro direktorė.
Tikisi neblogų rezultatų
Po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino „Vaivorykštės“ gimnazistė Kristina Albertyan teigė, jog temos buvo išties lengvos: „Kalbama, kad net mokyklinis egzaminas buvo sudėtingesnis nei valstybinis. Šoko tikrai nebuvo kaip per anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Tačiau, žinoma, kai išeini iš salės, visada pagalvoji, kad galėjo būti dar geriau.“
„Vaivorykštės“ gimnazisto H. Puidoko nuomonė buvo panaši: „Visos temos gana patrauklios. Aš pasirinkau sau artimiausią – apie asmenybės laisvę. Sunku prognozuoti rezultatus, tačiau turėtų būti neblogi.“ Paklaustas, ar nebuvo jokių trikdžių per egzaminą, atsakė neigiamai ir pridūrė, jog viskas buvo puiku. Tą patį patvirtino Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Jurevičienė: „Egzaminas praėjo sklandžiai, jokių trikdžių, nusiskundimų nebuvo.“
