Miestas yra vertas naujo Gargždų krašto muziejaus istorinėje vietoje
Apie 16 000 lankytojų per metus sulaukiantis Gargždų krašto muziejus, dabar įsikūręs kukliame gyvenamojo tipo name, po kelerių metų pretenduoja tapti žymiai modernesniu, funkcionalesniu, o tuo pačiu derančiu prie senojo Gargždų dvaro parko. Permainomis besidominčiai visuomenei architektai viešai pristatė muziejaus plėtros viziją: stiprioji projekto pusė yra tvarumas, kompaktiškumas, bet tuo pačiu ir funkcionalumas.
Gargždų krašto muziejaus komanda irgi nesėdi sudėjusi rankų: ne tik laukia naujojo pastato, bet ir kuria šiuolaikiško muziejaus temų koncepciją, kuri išsiskirtų Vakarų Lietuvos regione. Muziejaus turinys tampa išskirtinis, kai jis sujungia paveldo saugojimą su inovatyviu, modernaus vartotojo poreikius atitinkančiu pateikimu.
Akis į akį – nesusitiko
Gargždų krašto muziejuje į susitikimą su gyventojais praėjusią savaitę atvyko projekto autorius – architektas Vytautas Grykšas, kuris pristatė muziejaus rekonstrukcijos idėją. Tai buvo puiki proga susipažinti su planuojamais pokyčiais ir diskutuoti muziejaus plėtros klausimais. Tačiau ta proga būtent tie gyventojai, aktyviai savo nuomonę reiškę socialiniuose tinkluose, visgi nepasinaudojo, neatėjo su architektais pasikalbėti akis į akį, nors muziejus viešojoje erdvėje kvietė atvykti į susitikimą. Gargždų krašto muziejaus projekto vizijos pristatyme dalyvavo vos keletas miestiečių, turėjusių klausimų, abejonių, bet nereiškusių neigiamų nuomonių. Didžiąją dalį susitikimo dalyvių sudarė muziejaus, Savivaldybės darbuotojai, renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerai Vytautas Butkus, Violeta Riaukienė.
Pasak architekto V. Grykšo, socialinių tinklų komentaruose dėl Gargždų krašto muziejaus plėtros vizijos vyravo buitiniai aspektai, esminių pasiūlymų projektui nebuvo. „Kažkodėl Žemaitijoje žmonės neretai turi kažkokį įtarumo sindromą: jų įsitikinimu, būtinai naudos turės tik tie, kurie kažką daro, keičia, projektuoja, o jie patys turėsią tik nepatogumų ir nuostolių. Nesiekiama įsigilinti į svarbių, pridėtinę vertę turinčių ir visuomenei naudingų projektų esmę, žvelgiama su išankstine įtarumo nuostata ir ganėtinai paviršutiniškai“, – apgailestavo architektas V. Grykšas.
Ne kultūros paveldo objektas
Prieš dvidešimt vienerius metus Gargždų krašto muziejus pradėjo savo veiklą istorinėje miesto vietoje – buvusioje XIX a. dvarvietėje, kuri iki XX a. trečiojo dešimtmečio garsėjo kaip vietos kultūros centras. Iki šių dienų išlikęs senasis parkas mena Žemaitijos grafų Renių (Rönne) giminę, kuri istorijos ir besikeičiančios ekonomikos verpetuose praėjusio amžiaus pradžioje visgi nebesugebėjo išlaikyti dvaro. Apleista dvarvietė Antrojo pasaulinio karo metu suniokota, išlikusios dvaro arklidės, dar keli elementai. Gargždų krašto muziejaus pastatas, statytas kaip gyvenamasis namas dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. Sovietmečiu namą nacionalizavo, čia buvo vaikų darželis, muzikos mokykla. 1993 m. pastatas grąžintas savininkams, o 2005 m. Klaipėdos rajono savivaldybė, ypatingomis šviesaus atminimo rajono Tarybos nario Česlovo Tarvydo pastangomis, čia įsteigė muziejų, kurį kasmet aplanko apie 16 000 žmonių.
Architektas V. Grykšas atkreipė dėmesį, kad socialinėje erdvėje kilusios diskusijos apie esą svarbią kultūrinę pastato muziejaus vertę neturi pagrindo: šis buvęs gyvenamasis namas nėra kultūrinio paveldo objektas, tačiau galbūt miestiečiams jis yra vertingas emociniu požiūriu, prisiminimais.
Pastatas galutinai nusidėvėjęs
„Gyvename ant tiksinčios bombos“, – taip dabartinę Gargždų krašto muziejaus pastato būklę apibūdina įstaigos direktorė Sigita Bučnytė. Pastato sienos esančios kiauros kaip rėtis, palėpėje matosi laukas per kampus, sijos vos laikosi, jei norima ką nors sunkaus ant grindų pasidėti, tai rūsyje po to tenka nuotrupas šluoti – toks trapus, nusidėvėjęs yra pastatas, kuriam gali kilti ir priešgaisrinės saugos problemų.
Patalpos yra nepritaikytos organizuojamoms grupėms asmenims su negalia, edukacijoms, parodoms ir renginiams. Muziejaus langai, durys sunkiai varstomos, o kartais ir neįmanoma jų atverti. Tuo tarpu temperatūros svyravimai patalpose siekia nuo plius 9 C iki plius 36 C laipsnių. Pastatas apšildomas neefektyviai – elektra.
Muziejininkai išsakė savo lūkesčius dėl būsimo naujo muziejaus pastato. Dabartinis muziejaus plotas yra apie 200 kv. m, o siekiamybė yra 600–800 kv. m. Muziejaus vadovė akcentavo, kad didžioji dalis eksponatų negali gauti tiesioginių saulės spindulių, tad atitinkamos pastato sienos turės būti be langų, kad padidėtų eksponavimo plotas. Daliai ekspozicijos reikėtų suprojektuoti vitrininius langus su galimybe eksponuoti keičiamas parodas, kad lankytojai ekspozicijas galėtų apžiūrėti ir ne darbo metu.
Renginių, parodų salė turėtų būti pritaikyta iki 50 asmenų, reikėtų mobilių pertvarų, lengvo patekimo į šią salę. „Norime, kad edukacinė patalpa talpintų irgi apie 50 asmenų. Reikėtų su įmontuota virtuve sienoje, o edukaciniai baldai turėtų būti mobilūs. Reikia numatyti vietą tylesniam sensoriniam kambariui asmenims, turintiems specialiųjų poreikių“, – kalbėdama apie naujo Gargždų krašto muziejaus viziją atkreipė dėmesį Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė.
Muziejaus vizija – kūrybiškai kompaktiška
Gargždų krašto muziejaus plėtros projekto autorius, architektas V. Grykšas susitikime apibūdino būsimo pastato viziją, kurioje atsižvelgta į muziejininkų reikalavimus projektui.
„Pastatas bus švarios, kiek skulptūriškos, bet lengvos formos su pageidaujama lauko ekspozicija: konsolė pridengs vieną iš pirmo aukšto fasadų, kuris turės atitinkamą ekspoziciją per visą pastato ilgį, pastatą vakare gaubs jauki šviesa, kurianti saugumo jausmą“, – pasakojo architektas.
Kuriant viziją atsižvelgta, kad muziejaus pastatas yra dvarvietės teritorijoje, tad projektuojant stengtasi atrasti pastato siluetą, giminingą istoriniams, kad jis natūraliai įsilietų į aplinką. „Pastato statybai rinkome tvarias, ilgaamžes, giminingas istorinei aplinkai medžiagas, kurios būtų patikimos, bet nebrangios“, – tvirtino V. Grykšas.
Pasak architekto, projektuojant naują statinį stengtasi netaikyti sudėtingų ir prabangių sprendimų, planuota tausojančiai. Fasado apdailai bus naudojamos keraminės plytelės, kurios sukurs ažūro įspūdį, tai galbūt ir bus brangiausios medžiagos, stogas numatytas dvigubos konstrukcijos, bus panaudoti ir Gargždų tapatybei būdingi gargždo elementai.
Pasak architekto, naujojo muziejaus pastato „vinis“ visgi yra ne išorė, bet vidinė pastato struktūra, pareikalavusi ypatingo kūrybiškumo, nes reikėjo labai daug funkcinių patalpų sutalpinti palyginti mažame plote.
„Neslėpsiu, sulaukėme nuomonių, esą pastatas būsiąs per stambus sodybinių sklypų apsuptyje. Bet atsižvelgėme į tai, kad tarp Kvietinių ir Sodo gatvių formuojasi visuomeninių objektų kvartalas, kurio mastelis yra daug stambesnis negu aplinkui esančių pastatų ir galbūt dar būsimų daugiabučių. Mūsų projektuojamas pastatas nėra maksimali programa, stengėmės teritorijoje palikti vietos želdiniams, suoliukams, lankytojų poilsio zonai“, – paaiškino projekto autorius. Jis patikino, kad, atsižvelgiant į kylantį reljefą, nuolydžius, stengtasi, kad į pastatą lankytojams būtų galima patekti iš trijų pusių kuo lengviau, be jokių specialių įvažų žmonėms su negalia. Pastate bus 4 įėjimai, vienas iš jų – pagalbiniams reikalams.
Trys funkcionalūs aukštai
Pirmajame naujojo muziejaus pastato aukšte numatytos įvairios pagalbinės patalpos, edukacinės dirbtuvės, eksponatų saugykla, kuri bus nedidelė. Dėl vietos stokos didžioji eksponatų dalis visgi bus saugoma ne šiame pastate. Taip pat pirmame aukšte suplanuotas pagrindinis vestibiulis, iš kurio per laiptinę patenkama į kavinę, tualetus, renginių salę. Po laiptine numatyta ir dviračių saugykla.
Liftas lankytojus pakels į antrąjį aukštą, kuriame išdėstyta pagrindinė muziejaus erdvė. Kaip ir reikalauja muziejų standartai, ekspozicijų salė – be langų. Antrajame aukšte dar glausis du susitikimų kambariai, kabinetas istorikui su archyvo laikymo vieta, taip pat čia bus edukacijų ir maisto ruošimo erdvė, kuri per vitrininį langą žvelgs į parką.
Trečiame aukšte numatoma dar viena salė ekspozicijai, kuri per stogą bus natūraliai apšviesta. Taip pat bus įrengtas pasitarimų kambarys, administraciniai kabinetai, sanitarinių mazgų blokai, kameros patalpa. Muziejaus laiptinės holuose lankytojams numatytos laukimo vietos.
Muziejaus pastato aukštis – 3 m 30 cm, sklypas yra mažesnis nei tipinis sodo sklypelis, nėra net 6 arų. „Tad sutalpinti į mažą teritoriją 690 kv. m funkcionalų pastatą nebuvo lengva, reikėjo skaičiuoti kiekvieną centimetrą, ginčytis, ieškoti kompromisų, mobilumo galimybių. Nors pastato plėtra dėl juridinių išvedžiojimų vadinama rekonstrukcija, tačiau realiai tai yra griovimas, bus statomas naujos kokybės pastatas senoje vietoje“, – apibendrino V. Grykšas, prognozavęs, jog naujo pastato statyba truktų maždaug 2 metus, o preliminariai kainuotų apie 2,5 mln. eurų.
Pradžia – kitais metais
Patvirtinus projektą Klaipėdos rajono savivaldybė iki rugsėjo mėnesio planuoja parengti muziejaus pastato techninę dokumentaciją, gauti statybos leidimą. Rangos darbai numatyti 2027 m. pradžioje, o rajono Savivaldybė finansavimą jau yra suplanavusi.
Savivaldybė yra svarsčiusi apie naują muziejaus pastatą didesniame sklype, kur būtų erdviau, kur pastatas laisvai talpintų visas funkcijas, tačiau tokius užmojus riboja atitinkamos finansinės galimybės ir nekilnojamojo turto rinkos apibrėžtumas Gargždų mieste. Tačiau, kita vertus, nelogiška būtų iškelti muziejų iš dvarvietės teritorijos į kokį miesto pakraštį, nors tai galbūt ir būtų komfortiškiau.
Šalia muziejaus esantį buvusios kavinės pastatą, kurį nugriovus būtų galima padidinti teritoriją, Savivaldybė bandė nupirkti, tačiau dėl turto vertinimo aspektų to padaryti nepavyko: Savivaldybė negali pirkti brangiau nei yra turto vertinimas. „Mes turime dirbti pagal viešųjų pirkimų procedūras, nes tai – viešieji pinigai“, – susitikime paaiškino meras B. Markauskas. Jo nuomone, naujas pastatas yra suplanuotas funkcionaliai. „Gargždams gėda, kad iki šiol muziejus buvo tokiose nusidėvėjusiose patalpose, naujo pastato reikėjo seniai, miestas to yra nusipelnęs“, – įsitikinęs rajono vadovas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita BUČNYTĖ: „Su kolegomis jau intensyviai svarstome apie būsimas naujojo muziejaus ekspozicijas. Norime koduoti gargždo, vandens nugludinto akmens, Gargždų pavadinimo kilmės pasakojimą. Naujojo muziejaus turinys turi tapti išskirtiniu Vakarų Lietuvos regione, jis sujungtų kultūros paveldo saugojimą su inovatyviu, modernaus vartotojo poreikius atitinkančiu pateikimu.“
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta RIAUKIENĖ, kuruojanti kultūrą: „Įvairios idėjos dėl Gargždų krašto muziejaus atnaujinimo buvo ne kartą rajono Taryboje svarstytos, manau, priimtas racionalus sprendimas muziejų palikti istorinėje vietoje, nelaukti 2032-ųjų metų strateginio planavimo, finasinio periodo, o statyti artimiausiais metais, kai pertvarkomas visas miesto centras. Muziejininkams linkiu kūrybiško įkvėpimo, jie yra ir bus naujo muziejaus šeimininkai, tad patys geriausiai žino, ko jiems reikės ateityje. Kiekvienas labiausiai išmanome savo darbą: mokytojai moko, gydytojai gydo, o projektuotojai projektuoja, tad pasitikėkime jais“.
Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja, laikinai einanti Kultūros skyriaus vedėjos pareigas, Jolanta POLEKAUSKIENĖ: „Istorinėje vietoje, dvarvietės teritorijoje, turėti muziejų jau yra pridėtinė vertė, išskirtinumas, o senasis parkas yra vienas gražiausių Žemaitijoje. Šalia muziejaus atkuriamos istorinės sąsajos, netrukus šalia atsivers gražus skveras su dvaro šuliniu, parke yra kunigo, rašytojo, žinomo visuomenininko Mykolo Vaitkaus skulptūrinė kompozicija, kalbanti apie M. Vaitkaus buvusį bendravimą su baronais Renėmis (Rönne). Esu įsitikinusi, kad būtent šioje dvarvietės teritorijoje naujasis muziejus paskatins dar daugiau istorinių akcentų.“
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis KASPERAVIČIUS: „Statyti naują muziejų dvarvietės teritorijoje, nors ir mažame plote, yra tinkamiausias pasirinkimas. Man atrodo, būtent šiuo metu mes esame labai gerame laikotarpyje, kada yra politinė valia atsakingai tvarkyti Gargždų centrą. Jau yra priimti labai tvarūs sprendimai, ne palikti savieigai, o investuoti į miesto centrą. Tad naujasis muziejus papildys Gargždų miesto centro projektą: bus tvarkoma Savivaldybės, Rinkos aikštės, statomas naujas turgus, jau yra pasirašytos sutartys, o dar bus ir kiti nauji viešieji pastatai, pertvarkomos gatvės, viešosios erdvės. Mano manymu, tai yra šiuolaikiški, tvarūs sprendimai, centre nepaliekama apleistų teritorijų, viskas kūrybiškai liejasi į visumą, kur išsaugomas ir istoriškumas, ir diegiamas modernumas. Aišku, muziejaus lankytojams yra numatytos automobilių stovėjimo vietos, yra dabartinė aikštelė prie parko, o prie stadiono suprojektuota 130 vietų aikštelė. Reikia diegti judėjimo kultūrą Gargžduose: juk pėsčiomis norimą objektą galima pasiekti per kelias minutes.“
